Jeigu kieme yra vieta, kurią kasdien apšviečia 6–8 valandos tiesioginės saulės, ją verta išnaudoti vaismedžiui sodinti. Saulė yra pagrindinis energijos šaltinis, nuo kurio priklauso vaisių saldumas ir jų kokybė.
Šviesos trūkstantis vaismedis gali subrandinti mažesnius, prastesnio skonio vaisius. Tinkamai parinkus veislę ir prižiūrint medį, saulėtoje vietoje galima užauginti ne tik gausų derlių, bet ir žydintį medį, pritraukiantį naudingus vabzdžius. Apie tai rašo marthastewart.com.
Slyvos
Slyvoms tinka saulėta vieta, kurioje jos gali subrandinti plonos odelės, saldžius, rūgštokus ir sultingus vaisius. Vaismedžių augintojas Davidas Friedas nurodo, kad šiam medžiui kasdien reikia 6–8 valandų tiesioginės saulės. Kai jos trūksta, slyvos gali likti mažos, kietos ir per rūgščios.
Friedas siūlo slyvas sodinti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, tarp medžių paliekant maždaug 3,7 metro. Toks tarpas padeda išvengti dalies šalnų ir mažina kenkėjų daromą žalą.
Karštą vasarą slyvas būtina reguliariai laistyti – vienam medžiui kas antrą dieną gali reikėti apie 19 litrų vandens. Geriausiai jos auga derlingoje, gerai drenuojamoje priesmėlio dirvoje, kurios pH siekia 6,0–6,8.
Šilkmedžiai
Šilkmedžiai (Morus x rubra) vertinami dėl atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų sąlygų. Nors jie gali augti daliniame pavėsyje, gausiam derliui ir saldiems, taisyklingai susiformavusiems vaisiams būtina saulė.
Šilkmedžio uogų skonis primena gervuogių, aviečių ir džiovintų figų derinį. Šį medį auginti nėra sudėtinga: jis toleruoja įvairias dirvas, o tinkamomis sąlygomis gali išgyventi iki 100 metų. Friedas teigia, kad gerai prižiūrimas šilkmedis per metus gali subrandinti nuo 45 iki kelių šimtų kilogramų vaisių.
Gausiam derliui reikalinga saulėta vieta ir derlinga, gerai drenuojama dirva, kurios pH yra 5,5–6,8.
Persikai
Persikai (Prunus persica) mėgstami dėl sultingo ir saldaus skonio. Persikų augintojas Robertas Dickey pabrėžia, kad jiems reikia mažiausiai 6–8 valandų saulės per dieną bei gerai drenuojamos, maistingos priemolio dirvos.
Renkantis persikmedį svarbu atsižvelgti į klimato zoną. Persikai geriausiai auga maždaug 6–8 atsparumo zonose, todėl šaltesniuose regionuose reikėtų rinktis šalčiui atsparesnę veislę.
Specialistas taip pat pataria rinktis veisles, kurių vaisiai noksta nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Dažnai tai būna vadinamosios freestone veislės, kurių minkštimą nuo kauliuko atskirti lengviau.
Reguliarus genėjimas atveria vidinę vainiko dalį saulei ir orui. Dėl to mažėja ligų bei kenkėjų rizika, o medis geriau auga ir dera.
Obelys
Saulėtoje kiemo vietoje galima užsiauginti ir obuolių. Sodo specialistė Kristi Baldini pabrėžia, kad obelys gerai auga saulėje, o beveik visiems vaismedžiams geriausia, kai jie kasdien gauna bent 6–8 valandas tiesioginės šviesos.
Obelims svarbi ne tik saulė ir gerai drenuojama dirva, bet ir kasmetinis vidinių šakų genėjimas. Jis pagerina oro cirkuliaciją bei leidžia šviesai pasiekti vainiko vidų, todėl sumažėja grybelinių ligų ir kenkėjų rizika, o derlius gali būti gausesnis.
Siekiant gero apsidulkinimo ir stabilesnio derėjimo, rekomenduojama pasodinti kitos veislės obelį 9–15 metrų atstumu.
Figmedžiai
Figmedžiams (Ficus carica) ypač tinka saulėtos vietos. Kad vaisiai būtų saldūs ir skanūs, medžiui kasdien reikia 6–8 valandų tiesioginės saulės.
Jeigu šviesos neužtenka, figmedis energiją gali skirti lapams, o ne vaisiams. Susiformavę vaisiai gali per anksti nukristi arba likti kieti, rūgštūs ir neprinokę.
Vėsesniuose regionuose, ypač 5–7 atsparumo zonose, figmedį patariama sodinti 5–10 cm giliau nei jis augo medelyno vazone. Taip šaknys geriau apsaugomos nuo žiemos šalčių.
Saulėje figmedis geriausiai augs derlingoje, organinių medžiagų turtingoje ir gerai drenuojamoje dirvoje, kurios pH yra 6,0–7,5. Molingos dirvos netinka, nebent būtų įmanoma gerokai pagerinti jų drenažą.
Kriaušės
Saulėje augančios kriaušės gali subrandinti itin saldžius, sultingus ir sviestinės tekstūros vaisius, kartais pasižyminčius subtiliomis gėlių ar vanilės natomis.
Saulė kriaušėms reikalinga ne tik vaisiams nokinti. Ji padeda medžiams augti ir išauginti tvirtas šakas, galinčias išlaikyti derlių. Trūkstant šviesos, kriaušės tampa jautresnės miltligei, jų šakos būna silpnesnės, o derlius – menkesnis.
Kriaušes rekomenduojama sodinti ankstyvą pavasarį, kad jų šaknys iki vasaros karščių spėtų sustiprėti. Reikėtų pasirinkti saulėtą, gerai vėdinamą vietą ir derlingą, gerai drenuojamą priemolio dirvą, kurios pH siekia 6,0–7,0.
Sodinant būtina neužkasti skiepijimo vietos – matomo sustorėjimo apatinėje kamieno dalyje. Taip pat reikėtų vengti vadinamųjų šalnų kišenių, kuriose kaupiasi šaltas oras, nes kriaušių žiedai jautrūs vėlyvoms pavasario šalnoms.
Trešnės ir vyšnios
Tiek trešnėms (Prunus avium), tiek vyšnioms (Prunus cerasus) reikia maždaug 6–8 valandų saulės per dieną, kad jos gerai augtų ir subrandintų saldžiarūgščius vaisius.
Trūkstant šviesos, sulėtėja fotosintezė. Tuomet medis daugiau energijos skiria į šviesą besistiebiančioms šakoms, o ne vaisiams. Gali sumažėti žiedų, sulėtėti augimas, padidėti grybelinių ligų rizika, o vyšnios gali užaugti mažos, blyškios ir pernelyg rūgščios.
Vyšnioms reikalinga puri, gerai drenuojama, organinių medžiagų turtinga dirva, kurios pH yra 6,0–7,0. Kad medis gautų kuo daugiau saulės, jį patariama sodinti pietinėje arba vakarinėje sklypo pusėje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
