Šią vasarą įvairiose pasaulio vietose netrūko rekordinės kaitros, miškų gaisrų ir potvynių. Nors Vakarų Europą alino karščio bangos, Lietuvoje orai buvo palyginti ramūs. Vis dėlto klimatologas Silvestras Dikčius įspėja, kad mūsų šalis nėra visiškai apsaugota, o dabartiniai miestai ir kasdieniai įpročiai nebeatitinka besikeičiančių klimato sąlygų.
Apie tai jis kalbėjo TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“.
Pasak klimatologo, pavojingi orų reiškiniai šią vasarą fiksuoti ne vien Europoje. Vakarų ir dalyje Centrinės Europos kilo penkios karščio bangos, tačiau Lietuvą pasiekė tik viena jų. Tuo metu Jungtinėse Valstijose, ypač centrinėje dalyje, buvo stebimas platus ekstremalių reiškinių spektras: intensyvi kaitra, potvyniai, gaisrai ir aktyvus tornadų sezonas. Kai kur liepa tapo karščiausiu mėnesiu nuo temperatūros stebėjimų pradžios.
Azijoje žmonėms teko susidurti su taifūnais ir potvyniais, dėl kurių daugelis buvo priversti palikti namus. Todėl, S. Dikčiaus teigimu, negalima sakyti, kad nuo pavojingų orų labiausiai nukentėjo tik Europa. Be to, tai, ką šįkart patyrė europiečiai, ateityje gali kartotis.
Klimatologas pabrėžė, kad kalbėti apie naują ir stabilų „normalumą“ nėra tikslu. Jo vertinimu, per artimiausius 5–15 metų klimato sąlygos dar formuosis ir keisis, todėl orai ilgainiui veikiausiai taps vis ekstremalesni.
Miestai pastatyti klimatui, kurio nebėra
Klimato kaita keičia ne tik orus, bet ir žmonių poreikius. S. Dikčiaus teigimu, Europos miestai buvo projektuoti tokiam klimatui, kuris šiandien jau nebeegzistuoja.
Šiuo metu vis dažniau susiduriama su karščio bangomis, stipriomis liūtimis ir užsitęsusiomis sausromis. Miestuose dėl tankaus užstatymo formuojasi karščio salos, trūksta žalumos, o per kaitras kai kur tampa pernelyg karšta.
Intensyvūs krituliai taip pat sukelia problemų. Potvyniai tapo ne vien kalnuotų vietovių reiškiniu, kai vanduo negali susigerti į žemę – jie vis dažniau aplanko ir miestus. Tokios nelaimės gali būti mirtinos. Klimatologas priminė prieš pusantrų metų Valensijoje įvykusį atvejį, kai per potvynius žuvo daugiau nei 100 žmonių.
Lietuva kol kas saugesnė, bet garantijų nėra
Lietuva, palyginti su kai kuriais kitais regionais, vis dar gali atrodyti kaip klimato kaitos saugumo oazė. Tačiau tai priklauso nuo to, su kuo mūsų šalį lyginsime.
Šią vasarą Lietuvą pasiekė tik karščio bangos, birželio pabaigoje apėmusios Europą, pakraštys. Vis dėlto jo pakako, kad būtų užfiksuota aukščiausia kada nors Lietuvoje išmatuota birželio temperatūra – Druskininkuose termometrai rodė 36 °C.
Lietuvą nuo dalies itin pavojingų reiškinių saugo geografinė padėtis ir šiauresnė platuma. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje tokių reiškinių visiškai išvengsime. Kiekviena vasara skiriasi, todėl neįmanoma tiksliai pasakyti, ar kitąmet karščio bangos nepasieks ir mūsų šalies.
Šilimą dar galima pristabdyti
Klimatologas mano, kad žmonija dar gali sumažinti globalinio atšilimo mastą. Mokslininkai neabejoja, jog dabartinę klimato kaitą lemia žmogaus veikla – iškastinio kuro deginimas ir į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Pagrindinis būdas stabdyti šį procesą – mažinti iškastinio kuro naudojimą. Vis dėlto, net ir visiškai nutraukus jo deginimą šiandien, dėl klimato sistemos inercijos temperatūra dar kelis dešimtmečius kiltų.
Todėl žmonėms teks prisitaikyti prie jau vykstančių pokyčių. S. Dikčius neatmeta, kad stabilaus „naujo normalumo“ taip ir nepavyks pasiekti, nes klimato sąlygos nuolat keisis.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
