Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo pertvarkyti slaugos ir ilgalaikės priežiūros sistemą: steigti dienos slaugos stacionarus ir atsisakyti šiuo metu taikomo 120 dienų priežiūros limito.
Šie bei kiti siūlymai išdėstyti trečiadienį partijos pristatytame politiniame dokumente.
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sistemą reikėtų organizuoti taip, jog kuo daugiau slaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų žmonės galėtų gauti savo namuose.
Partija taip pat siūlo įdiegti dienos slaugos stacionarų modelį. Jis suteiktų pacientams galimybę medicininę priežiūrą gauti dieną, o jų artimiesiems – toliau dirbti ir išlikti darbo rinkoje.
Didžiausia priežiūros našta tenka šeimoms
Dokumente pažymima, kad didžioji ilgalaikės priežiūros atsakomybė šiuo metu tenka šeimos nariams, ypač moterims. Dėl būtinybės slaugyti artimuosius jos neretai pasitraukia iš darbo rinkos, netenka dalies pajamų ir praranda būsimos pensijos garantijas.
L. Kasčiūno teigimu, dažniausiai vyresniais ar pagalbos reikalingais žmonėmis rūpinasi dukros. Todėl šeimoms kyla sunkumų derinant slaugą su darbu, karjera ir šeimos gyvenimu. Pasak jo, valstybė turėtų aiškiai nustatyti, kokį paslaugų paketą žmogus gali gauti ir kokią pagalbą jam gali suteikti.
Parlamentarė, Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė pabrėžė, kad kiekvienas dėl artimojo slaugos darbo vietą paliekantis šeimos narys tampa prarastu mokesčių mokėtoju. Jos vertinimu, investicijos į paslaugas, padedančias žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje, būtų efektyvesnis valstybės ir gyventojų lėšų panaudojimas.
Iniciatoriai taip pat ragina stiprinti „atokvėpio lovų“ paslaugas ir sukurti budinčio slaugos specialisto paslaugą. Toks specialistas į paciento namus galėtų atvykti bet kuriuo paros metu.
J. Sejonienė aiškino, kad ši paslauga padėtų išvengti situacijų, kai dėl sudėtingos paciento būklės ar būtinybės atlikti tyrimus tenka laukti iki ryto.
Dar vienas siūlymas – įteisinti naują darbuotojų grandį: asistentus, kuriems nereikėtų sveikatos priežiūros licencijos. Jie galėtų pasirūpinti pacientų maitinimu, higiena ir pagalba judant, o slaugytojams liktų daugiau laiko sudėtingesnėms medicininėms procedūroms.
TS-LKD taip pat siūlo aiškiau reglamentuoti finansavimą: nustatyti, kurios paslaugos būtų apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurios – iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų, taip pat kokia finansavimo dalis tektų savivaldybėms.
Pasak iniciatorių, kad dienos slaugos stacionarų modelis veiktų, kartu reikėtų stiprinti ir pacientų pavėžėjimo sistemą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
