Seimas antradienį imsis Konstitucijos pataisos, kuria siūloma iš pagrindinio šalies įstatymo pašalinti nuostatą, draudžiančią Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus.
Kad projektas būtų patvirtintas po svarstymo, reikės paprastos posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų daugumos. Tačiau galutiniam Konstitucijos pakeitimui bus būtini dar du balsavimai, tarp kurių turės būti ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Kiekvienu atveju pataisą turės paremti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario.
BNS skelbė, kad liepos pradžioje parlamentas po pateikimo jau pritarė Konstitucijos 137 straipsnio pakeitimui. Juo taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, draudžiančios Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Šiuo metu Konstitucijoje nustatyta, kad šalies teritorijoje negali būti nei masinio naikinimo ginklų, nei užsienio valstybių karinių bazių.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra teigęs, kad toks ribojimas nebeatitinka dabartinės geopolitinės padėties. Jo vertinimu, svarbiausias valstybės tikslas šiandien yra taikos išsaugojimas, o tam reikalingas atgrasymas, kurio didžiausią veiksmingumą suteikia branduolinis ginklas.
Seimo vadovas taip pat yra sakęs, kad dėl konstitucinio draudimo Lietuva NATO kontekste atrodo kaip „balta varna“.
Siūlymą keisti pagrindinį šalies įstatymą pasirašė apie 50 parlamentarų, atstovaujančių beveik visoms Seimo frakcijoms. Iniciatyvai nepritarė nė vienas opozicinės partijos „Nemuno aušra“ politikas.
Diskusijas dėl galimo branduolinio ginklo dislokavimo Europoje papildomai paskatino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kovą pristatyta idėja sukurti naują Europos branduolinio atgrasymo modelį. Pagal jį sąjungininkės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, turinčias branduolinį ginklą.
Be to, „Financial Times“ birželio pradžioje pranešė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę branduolinį ginklą dislokuoti dar keliose Europos NATO valstybėse.
