Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas mano, kad Lietuvos kariuomenės kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus reikėtų papildyti robotizuotomis sistemomis.
Ministras BNS penktadienį sakė matantis galimybę pasitelkti modernesnius sprendimus, kuriuos galima stebėti Ukrainoje. Jo teigimu, jau kuriamas ir integruojamas detekcijos priemones galėtų papildyti robotizuoti sprendimai.
Tokios sistemos, pasak R. Kauno, sumažintų riziką kariams ir kartu sustiprintų Lietuvos pajėgumus prieš priešininką.
BNS skelbė, kad kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkai Lietuvos kariuomenės nurodytose vietose turėtų būti įrengti iki 2028 metų pabaigos. Anksčiau buvo numatyta šiuos darbus baigti iki 2025 metų balandžio.
Terminas buvo pratęstas parkų skaičių kontrmobilumo priemonių plane padidinus nuo 27 iki 50 ir numačius naują kontrmobilumo priemonių ruožą.
Šią savaitę Vyriausybė patvirtino planą pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi įrengti 20 ir 150 metrų pločio ruožus, skaičiuojant nuo patrulio tako ribos į Lietuvos teritorijos gilumą.
Iki 2028-ųjų pabaigos taip pat ketinama įrengti rezervines kliūtis valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose, parengti tiltus sprogmenims tvirtinti. Iki 2030-ųjų pabaigos kariuomenės nurodytose vietose numatoma atkurti pelkes.
Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad šiems pakeitimams 2026–2030 metais papildomai reikėtų apie 50 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo lėšų.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ketvirtadienį su JAV kolega Christopheriu R. Norrie (Kristoferiu R. Noriu) aptarė amerikiečių sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadovaujamą kontrmobilumo iniciatyvą.
R. Kauno teigimu, Jungtinės Valstijos yra susipažinusios su Lietuvos planais, o dabar su partneriais svarstoma, kokias papildomas priemones būtų galima įrengti.
Netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose parkuose laikomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, koncertina, kelio blokai ir jūriniai konteineriai.
Kontrabmobilumo parkus 2023 metais pradėjo kurti konservatorių Vyriausybė, remdamasi karo Ukrainoje patirtimi. Ji parodė, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos stabdant, nukreipiant ir skaidant priešo pajėgas.
Vyriausybės nutarimas dėl kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo buvo priimtas 2024-ųjų liepą.
