Lietuvoje planuojama griežtinti taršių automobilių kontrolę. Ketinama didinti baudas už transporto priemones, kurių išmetamųjų dujų valymo įranga neveikia arba yra sąmoningai išderinta. Tokių pažeidimų pastaraisiais metais nustatoma vis daugiau.
Įprastų patikrų metu ne visada pavyksta aptikti pašalintą DPF filtrą ar katalizatorių, išjungtą „AdBlue“ sistemą ir kitus pakeitimus. Jei manipuliacijos profesionaliai paslėptos, o išmatuoti taršos rodikliai neviršija leistinų normų, automobilis gali nekelti įtarimų.
Dėl to ateityje labiausiai teršiančias transporto priemones planuojama nustatyti ir joms važiuojant keliu. Kaip veiktų ši kontrolė, kodėl siekiama didesnės atsakomybės ir kas kol kas trukdo ją įdiegti?
Numatomos didesnės baudos
Planuojamais pakeitimais siekiama mažinti į aplinkos orą išmetamų azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekį bei įgyvendinti Lietuvai nustatytus taršos mažinimo įsipareigojimus. Viena svarbiausių sričių šiuo klausimu yra kelių transportas.
Planuojama keisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir griežtinti atsakomybę žmonėms, eksploatuojantiems automobilius su neveikiančia išmetamųjų dujų valymo įranga arba prietaisais, išderinančiais jos veikimą. Už tokius pažeidimus būtų taikomos didesnės baudos.
Taip pat numatoma stiprinti oro kokybės ir taršos stebėseną, išbandyti naujus kontrolės sprendimus bei įdiegti transporto priemonių taršos nuotolinę stebėseną.
Užfiksuotų pažeidimų skaičius išaugo
Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dačinskaitė teigia, kad griežtesnės atsakomybės poreikį rodo didėjantis nustatomų pažeidimų skaičius.
Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2020–2024 m. nustatytų komercinių transporto priemonių, eksploatuotų su neveikiančiomis arba sąmoningai išderintomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, atvejų padaugėjo nuo 72 iki 174.
V. Dačinskaitės vertinimu, augantis pažeidimų skaičius rodo, kad dabar taikomos sankcijos nėra pakankamai veiksmingos ir neatgraso, nes jų dydis gali būti mažesnis už pažeidėjo gautą ekonominę naudą.
Jos teigimu, didesnės baudos padėtų veiksmingiau užkirsti kelią neteisėtam taršos kontrolės sistemų išjungimui, sudarytų sąžiningesnes konkurencijos sąlygas transporto sektoriuje ir prisidėtų prie oro kokybės gerinimo.
Taršą matuotų važiuojantiems automobiliams
Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje įvertintas nuotolinės transporto priemonių taršos stebėsenos sistemos diegimas. Planuojama įsigyti stacionarią ir mobilią matavimo įrangą.
Tokie įrenginiai keliuose fiksuotų pravažiuojančių automobilių išmetamų teršalų kiekį. Padidėjusia tarša pasižyminčias transporto priemones būtų galima nustatyti realiuoju laiku, o surinkti duomenys būtų analizuojami ir naudojami aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros reikmėms.
V. Dačinskaitės teigimu, ši sistema leistų identifikuoti labiausiai teršiančius automobilius ir apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme, kol būtų pašalinti nustatyti trūkumai.
Vis dėlto konkreti sistemos veikimo pradžios data Lietuvos keliuose kol kas nėra aiški. Galimybių studijoje jau įvertintos galimos alternatyvos ir investicijų poreikis, tačiau tolesnė projekto eiga bei diegimo terminai priklausys nuo reikalingo finansavimo gavimo.
Transportas Lietuvoje išlieka pagrindiniu azoto oksidų taršos šaltiniu. 2024 m. visas transporto sektorius sudarė daugiau kaip 65 proc. šalyje išmesto NOx kiekio, o vien kelių transportui teko 47,7 proc.
Sunkvežimiams ir autobusams teko 25,8 proc. viso Lietuvoje išmesto NOx kiekio, lengviesiems automobiliams – 18,3 proc., lengviesiems krovininiams automobiliams – 3,3 proc., motociklams ir mopedams – 0,2 proc.
Reiduose tikrinami šimtai transporto priemonių
Kol nuotolinė sistema dar tik planuojama, transporto priemonių taršą keliuose tikrina Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai.
2025 m. per tikslines ir kitas išvykas dėl išmetamų teršalų kontrolės buvo patikrintos 399 transporto priemonės. Nustatytas vienas atvejis, kai išmetamų teršalų kiekis viršijo nustatytas ribas.
Pagal AAD veiklos planą 2026 m. taršos kontrolės reidai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykdomi rugsėjo 1 d. – spalio 31 d. Daugiausia dėmesio skiriama sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Per šiuos reidus numatyta patikrinti ne mažiau kaip 200 sunkiasvorių transporto priemonių. Kadangi kontrolė dar vykdoma, galutiniai šių metų rezultatai bus žinomi jai pasibaigus.
AAD pareigūnai specialia matavimo įranga nustato faktinį išmetamų teršalų kiekį ir vertina, ar jis atitinka teisės aktuose nustatytas ribas. Tačiau tokia patikra neatskleidžia konkrečios padidėjusios taršos techninės priežasties.
Norint išsiaiškinti, ar pašalintas arba išjungtas DPF filtras, katalizatorius ar kita išmetamųjų dujų valymo įranga, reikia išsamesnės techninės diagnostikos. Programinės įrangos pakeitimams ar įrangos pašalinimui nustatyti gali būti reikalinga speciali ekspertizė.
Manipuliacijos gali likti nepastebėtos
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas sako, kad su taršos neutralizavimo sistema susiję trūkumai patenka tarp dešimties dažniausiai per privalomąją techninę apžiūrą nustatomų problemų.
Tarp jų – pernelyg didelis dūmingumas ar išmetamųjų dujų kiekis, taip pat netvarkinga ir nesandari išmetimo sistema. Techninės apžiūros kontrolieriams taip pat pasitaiko pašalintų DPF filtrų, katalizatorių ir kitų taršos neutralizavimo sistemų pakeitimų.
Skirtingo amžiaus benzininių ir dujinių automobilių išmetamųjų dujų kiekis leistinas normas viršija nuo 1,3 proc. 3–5 metų senumo automobilių grupėje, 4 proc. 9–11 metų grupėje iki 17,3 proc. 19–22 metų amžiaus grupėje.
Dyzelinių variklių dūmingumo matavimo rezultatai atitinkamose amžiaus grupėse sudaro 3,3 proc., 4,7 proc. ir 10,4 proc. tarp į techninę apžiūrą atvykusių automobilių.
Tačiau kontrolierius negali ardyti automobilio agregatų, todėl taršos neutralizavimo sistema apžiūrima vizualiai. Jei intervencijos į katalizatoriaus bakelį ar DPF filtrą profesionaliai užmaskuotos, o išmatuoti parametrai neviršija nustatytų normų, pakeitimai gali likti nepastebėti.
R. Gabartas taip pat atkreipė dėmesį į „AdBlue“ sistemą, skirtą azoto oksidams neutralizuoti. Kadangi šis išmetamųjų dujų parametras kol kas tiesiogiai nematuojamas, siunčiant automobilio valdymo blokui klaidingus signalus sistemą galima išjungti.
Lietuvos teisės aktai draudžia montuoti ir naudoti sprendimus, kurie mažina, atjungia arba išderina gamintojo numatytos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą ar veiksmingumą. Neveikiantys katalizatoriai ir DPF filtrai turi būti pakeisti.
Vis dėlto, pasak R. Gabarto, reikalavimų apėjimo būdų pasitaiko. Internete pagal frazę „katalizatoriaus nuoma“ galima rasti pasiūlymų prieš techninę apžiūrą laikinai išsinuomoti tokią įrangą. Dėl to įprastos apžiūros metu ne visus automobilius pavyksta identifikuoti.
Oro taršos mažinimui numatyta 166 mln. eurų
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimai apima ne tik transportą. Viena iš numatytų priemonių – esamų vidutinių, 1–50 MW galios, kurą deginančių įrenginių keitimas arba modernizavimas.
Energetikos ir pramonės sektoriuose naudojamiems seniems įrenginiams pakeisti naujais, mažiau taršiais atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiais ar kitomis teršalų kiekį mažinančiomis technologijomis numatoma skirti finansavimą.
Pramonės įmonėms taip pat būtų teikiamos finansinės paskatos: kompensuojama dalis gamybos technologijų modernizavimo ir kitų taršos mažinimo priemonių išlaidų.
Siekiant stiprinti ekonominę motyvaciją mažinti taršą, planuojama peržiūrėti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifus. Prireikus, įvertinus rezultatus, būtų rengiami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai.
Plane taip pat numatyta stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų gebėjimus oro kokybės bei taršos stebėsenos, vertinimo, valdymo ir visuomenės informavimo srityse. Tam ketinama pasitelkti ir ES Aplinkos ir klimato politikos programos LIFE finansavimą.
Prie plano tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti daugiau kaip 70 Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių. Tarp jų – traukinių modernizavimas ir SGD terminalo į aplinką išmetamo CO2 kiekio mažinimas.
- daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizavimas;
- elektromobilių įsigijimo skatinimas, viešojo transporto ir dviračių naudojimas;
- alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtra ir parama biodujų jėgainėms;
- gyventojų skatinimas senus kietojo kuro šildymo įrenginius keisti efektyvesniais;
- atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių šildymo būdų pasirinkimas.
Naujoms Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonėms iki 2030 m. reikės 166 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES finansavimo programų lėšų. Pagal kompetenciją už įgyvendinimą bus atsakingos Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos bei kitos institucijos.
Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad įgyvendinus pakeistą planą ir kitas jame nurodytas priemones visi 2030 m. oro taršos mažinimo tikslai būtų pasiekti. 2020–2029 m. azoto oksidams nustatytą tikslą Lietuva, prognozuojama, įgyvendins 2026 metais.
Plano pakeitimų imtasi Lietuvai vis dar neįvykdžius dalies taršos mažinimo įsipareigojimų. Praėjusių metų rudenį Europos Komisija paskelbė nusprendusi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl direktyvoje nustatytų azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių išmetimo mažinimo reikalavimų nevykdymo.
Nuo 2020–2029 m. taikomo azoto oksidų mažinimo tikslo Lietuva atsilieka 3,4 proc., o nuo 2030 m. NOx ir NMLOJ tikslų – po 6,4 proc.
Pakeistas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas per du mėnesius turės būti pateiktas Europos Komisijai.
