Dalis Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami skubos tvarka išnagrinėti bylą dėl LRT įstatymo pataisų. Iniciatoriai teigia, kad klausimą būtina spręsti kuo greičiau, nes artimiausiu metu gali būti priimti sprendimai dėl LRT generalinio direktoriaus.
Parlamentarai įžvelgia galimas teisines ir reputacines pasekmes
Seimo narė Giedrė Balčytytė nurodė, kad LRT taryba jau rytoj svarstys klausimus dėl dabartinės direktorės galimai padaryto šiurkštaus pažeidimo. Pasak jos, jeigu vadovė būtų atleista, o vėliau KT nuspręstų, kad sprendimui pagrindą sudarę teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, tai galėtų sukelti neatitaisomų teisinių ir reputacinių padarinių.
Kreipimesi į KT parlamentarai taip pat atkreipė dėmesį į Europos Tarybos Venecijos komisijos vertinimą dėl priimtų LRT valdymo pakeitimų. Jų teigimu, tarptautiniai teisės ekspertai pabrėžė, kad naujos viešojo transliuotojo vadovo atleidimo taisyklės turėtų būti taikomos tik tiems vadovams, kurie paskirti po šių taisyklių įsigaliojimo. Priešingu atveju, parlamentarų vertinimu, galėtų susidaryti įspūdis, kad teisėkūra nukreipta į konkretų asmenį.
G. Balčytytės teigimu, konstitucinė doktrina nustato, kad LRT turi būti nepriklausoma nuo privačių, politinių ir kitų interesų, o šiai nepriklausomybei būtinos realios garantijos. Ji tvirtino, kad naujosios LRT įstatymo pataisos, ypač susijusios su vadovo atleidimu, kelia abejonių dėl transliuotojo atsparumo politiniam spaudimui. Parlamentarė pabrėžė, kad įstatymai neturėtų tapti priemone susidoroti su konkrečiais žmonėmis.
Prašoma įvertinti pataisų poveikį LRT nepriklausomumui
Birželio pabaigoje 37 Seimo nariai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų pasirašė kreipimąsi į KT. Juo prašoma įvertinti, ar priimtos LRT įstatymo pataisos atitinka Konstituciją.
Kreipimosi autorių teigimu, naujasis reguliavimas, priimtas šių metų birželio 2 d., neužtikrina LRT nepriklausomumo nuo politinės įtakos, nustato neskaidrų LRT vadovo atleidimo mechanizmą ir galimai pažeidžia teisinės valstybės principus.
Seimo nariai prašo KT ištirti, ar šios LRT įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, įtvirtinančiam teisę laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, 44 straipsniui, draudžiančiam masinės informacijos cenzūrą, 5 straipsniui, nustatančiam valdžios galių ribojimą, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pataisos buvo rengiamos po to, kai praėjusių metų gruodį valdantieji Seime bandė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus, kuriais būtų supaprastinta LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūra.
Pradiniame valdančiųjų parengtame projekte buvo numatyta, kad dėl LRT generalinio direktoriaus skyrimo ir atleidimo būtų balsuojama slaptai. Taip pat siūlyta sudaryti galimybę atleisti visuomeninio transliuotojo vadovą pareiškus nepasitikėjimą dėl netinkamo funkcijų vykdymo arba LRT tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tokiam sprendimui būtų reikėję daugiau nei pusės tarybos narių balsų – mažiausiai 7 iš 12.
Pagal naująjį įstatymo projektą būtų apibrėžta LRT misija, o taryba padidėtų nuo 12 iki 15 narių. Po 4 atstovus į ją deleguotų prezidentas ir Seimas, o likusius 7 atrinktų Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Taip pat pritarta LRT tarybos biuro steigimui.
LRT generalinis direktorius iki kadencijos pabaigos galėtų būti atleistas ne mažesne kaip 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma, jeigu nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba padarytų šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
