Strateginės komunikacijos pratybos „Synesis“: dirbtinis intelektas krizinių situacijų simuliacijose
Latvijos sostinėje vyko tris dienas trukusios strateginės komunikacijos pratybos „Synesis“, kuriose dalyvavo specialistai iš trylikos NATO šalių. Pratybų metu dalyviai turėjo reaguoti į sudėtingas krizes, sukurtas dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiančiose simuliacijose.
Šias pratybas organizavo NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centras, veikiantis jau daugiau nei dešimtmetį, siekdamas stiprinti regiono šalių gebėjimus valdyti informacines krizes ir kognityvines atakas. DI naudojimas simuliacijose leido labai tikroviškai atvaizduoti visuomenės reakcijas į įvairius scenarijus, suteikiant dalyviams galimybę priimti sprendimus, kurie būtų aktualūs realiomis ekstremaliomis sąlygomis.
Rusijos nauji informacinių atakų metodai – dirbtinio intelekto eksperimentai
NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius Janis Sarts pabrėžė, kad Rusija aktyviai naudoja informacines atakas kaip pagrindinę strategiją destabilizuoti regioną. Šios atakos neapsiriboja tradicine žiniasklaida ar socialiniais tinklais – Rusijos valdžia kuria ištisas dirbtinio intelekto ekosistemas, skirtas klaidinti visuomenę ir manipuliuoti realybės suvokimu.
Vienas iš pavyzdžių – dirbtinio intelekto atsakymai į klausimus, susijusius su rinkimais Latvijoje rusų kalba. Apie 40 procentų tokių atsakymų yra gaunami iš Kremliaus kontroliuojamų šaltinių, todėl informacija būna iškraipyta ir tendencinga. Tai nėra ateities prognozė, o jau vykstantis procesas, kai Rusija eksperimentuoja su DI technologijomis, siekdama pakenkti NATO šalių komunikacijos sistemoms.

Pratybų rezultatai ir regiono šalių pasirengimo lygis
Pratybos vyko sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kai regiono valstybės susiduria su nuolatiniu informaciniu spaudimu. J. Sarts pažymėjo, kad pratybos buvo sėkmingos ir padėjo dalyviams geriau suprasti, kaip efektyviai valdyti komunikaciją krizės metu. DI sukurtos simuliacijos leido komandų nariams jaustis taip, tarsi jie bendrautų su realiomis auditorijomis, kurių reakcijos tiesiogiai priklauso nuo priimamų sprendimų.
Stebint trylikos šalių komandas, pastebėtas gebėjimų gerėjimas – ypač šalims, kurios realiai susiduria su ekstremaliomis situacijomis. Žiniasklaidos atstovams atskleista, kad pratybose geriausiai pasirodė Ukrainos komanda, kuri užėmė pirmą vietą, o taip pat dalyvavo Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – atstovai.

Ateities perspektyvos: platesnis šalių įsitraukimas ir technologijų plėtra
J. Sarts išreiškė viltį, kad ateityje daugiau NATO šalių prisijungs prie tokių pratybų, kurios leidžia simuliuoti realias krizes ir įvertinti valdžios institucijų gebėjimus efektyviai komunikuoti ekstremaliomis sąlygomis. Centro tikslas – sukurti technologijas, leidžiančias virtualiai „nukeliauti į kitą pasaulį“ ir stebėti socialinių tinklų bei naujienų srautus, kurie yra DI generuojami.
Tokios pratybos ne tik padeda išbandyti esamas sistemas, bet ir suteikia galimybę analizuoti, kaip jas tobulinti, kad ateityje būtų dar geriau pasirengta atremti informacines atakas. Tai itin svarbu šiuolaikiniame informaciniame kare, kur technologijos ir propaganda greitai keičiasi, o regiono saugumas priklauso nuo gebėjimo greitai ir tiksliai reaguoti į kognityvinius iššūkius.