Po Lietuvos oro erdvę pažeidusio sprogmenis gabenusio drono incidento kilo diskusija, ar naikintuvų pilotams turėtų būti leidžiama numušti įtartinus objektus net tada, kai jų neįmanoma aiškiai atpažinti. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad toks sprendimas gali turėti tragiškų pasekmių. Pasak šalies vadovo, net ir menkiausia tikimybė, kad radare matomas objektas yra civilinis lėktuvas, verčia elgtis itin atsargiai.
Prezidentas įspėjo apie didžiulę riziką
Spalio 21 dieną žurnalistams kalbėjęs G. Nausėda aptarė galimybę keisti Lietuvos oro gynybos taisykles.
Šiuo metu vienas svarbiausių klausimų – ar naikintuvo pilotas turėtų teisę sunaikinti įtartiną skraidantį objektą, jeigu dėl prastų oro sąlygų negali jo vizualiai identifikuoti.
Prezidentas pripažino, kad tokia galimybė galėtų padėti greičiau reaguoti į grėsmes, tačiau kartu pabrėžė milžinišką atsakomybę.
„Čia yra labai pavojingas dalykas“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, net jeigu tikimybė, kad radare užfiksuotas objektas yra civilinis orlaivis, būtų itin maža, klaidingas sprendimas galėtų baigtis nepataisoma nelaime.
Nerimą sukėlė incidentas Pasvalio rajone
Diskusijos dėl oro gynybos procedūrų suaktyvėjo po spalio 18 dieną įvykusio incidento.
Ankstų sekmadienio rytą į Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos pusės įskrido bepilotis orlaivis.
Vėliau nustatyta, kad tai buvo ukrainietiškos kilmės dronas, gabenęs sprogmenis.
Jo nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Krentantys fragmentai apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jame buvę žmonės nenukentėjo.
Šis įvykis parodė, kokių pavojų gali kilti, kai potencialiai pavojingas objektas ilgą laiką juda šalies oro erdvėje.
Kodėl dronas nebuvo numuštas?
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau aiškino, kad situaciją apsunkino kelios aplinkybės.
Pirmiausia objektas įskrido iš NATO sąjungininkės Lenkijos teritorijos, o ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado srities.
Be to, tuo metu buvo rūkas, todėl pilotams nepavyko aiškiai pamatyti ir atpažinti skrendančio objekto.
Nors naikintuvų pilotai turėjo leidimą jį sunaikinti, galiausiai nusprendė raketų nepaleisti.
Ministras priminė ir ankstesnį atvejį, kai Lietuvos oro erdvėje skridęs civilinis orlaivis nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo tarnybomis.
Tuomet kariuomenė paskutinę akimirką nepriėmė sprendimo jo numušti. Paaiškėjo, kad lėktuvu skrido parašiutininkai.
Toks pavyzdys parodo, kodėl vien radaro duomenų ne visada pakanka priimti gyvybiškai svarbų sprendimą.
Gyventojai apie pavojų sužinojo pavėluotai
Klausimų sukėlė ne tik sprendimas nenaikinti drono, bet ir gyventojų perspėjimo laikas.
Pranešta, kad įtartinas objektas buvo užfiksuotas dar prieš šeštą valandą ryto, tačiau raudonas oro pavojaus signalas Panevėžio ir Šiaulių apskrityse paskelbtas tik po septintos.
Maždaug po valandos perspėjimas buvo atšauktas.
Prezidento vertinimu, būtina peržiūrėti procedūras, kad panašiais atvejais gyventojai apie galimą grėsmę būtų informuojami greičiau.
Ypač svarbu tinkamai reaguoti tada, kai įtartinas objektas atskrenda iš draugiškos valstybės teritorijos, nes tokiose situacijose iš pradžių gali kilti daugiau abejonių dėl jo pobūdžio.
Sprendimai bus derinami su NATO
G. Nausėda nurodė, kad oro gynybos procedūrų pakeitimai turėtų būti svarstomi artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Svarstomos dvi pagrindinės kryptys: didesnis lankstumas naikintuvų pilotams priimant sprendimus ir greitesnis gyventojų perspėjimas.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad tokie pakeitimai turi būti derinami su NATO partneriais.
Lietuva negali ignoruoti rizikos, kad radare matomas neatpažintas objektas iš tiesų gali būti civilinis orlaivis, kurio pilotas dėl techninių ar kitų priežasčių nepalaiko ryšio.
Vienas sprendimas gali pakeisti viską
Pastarasis incidentas išryškino sudėtingą Lietuvos oro gynybos dilemą.
Viena vertus, sprogmenis gabenantis dronas gali kelti tiesioginę grėsmę žmonėms ir infrastruktūrai, todėl jį būtina kuo greičiau sustabdyti.
Kita vertus, paskubomis priimtas sprendimas numušti neatpažintą objektą gali sukelti dar skaudesnių padarinių.
Prezidento žinia aiški: Lietuva turi stiprinti oro gynybą ir greitinti reakciją į grėsmes, tačiau sprendimai panaudoti ginklus negali būti priimami neįvertinus galimo pavojaus civiliams.
