Kasos vėžys ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, todėl anksti jį nustatyti sudėtinga. Tačiau specialistai ragina atkreipti dėmesį į vieną požymį, kurį galima pastebėti tuštinantis. Tam tikri išmatų pokyčiai gali būti susiję su sutrikusia kasos veikla.
Gydytoja Deborah Lee, internetinės vaistinės „Dr. Fox“ atstovė, pabrėžė, kad neįprasti organizmo signalai neturėtų būti ignoruojami. Apie jos įžvalgas rašo express.co.uk.
Kai išmatos tampa molio spalvos
Nacionalinės medicinos bibliotekos duomenimis, acholinės išmatos yra molio spalvos. Tokia spalva atsiranda dėl tulžies pigmento trūkumo.
Pasak D. Lee, pradinėse kasos vėžio stadijose navikas kasos galvutėje gali spausti tulžies lataką ir sutrikdyti tulžies patekimą į žarnyną. Dėl to gali išsivystyti obstrukcinė gelta: oda ir akys pagelsta, šlapimas patamsėja, išmatos tampa blyškios, o odą gali stipriai niežėti.
Ligai progresuojant, pakitusi kasa gali nebegaminti ir neišskirti pakankamai fermentų, reikalingų riebalams virškinti. Dėl to sutrinka riebalų skaidymas žarnyne ir išsivysto kasos fermentų nepakankamumas.
Ši būklė gali pasireikšti blyškiomis, riebiomis, nemalonaus kvapo ir vandenyje plūduriuojančiomis išmatomis. Jų spalva gali būti šviesiai žalia, šviesiai ruda, oranžinė, gelsva ar net balta, o paviršiuje kartais matoma riebalinė plėvelė. Išmatos gali būti purios, didelės apimties, žmogus gali tuštintis dažniau nei įprastai.
Ekspertė acholines išmatas įvardijo kaip „dažniausią kasos vėžio simptomą“. Vis dėlto ji pažymėjo, kad kalbant apie ankstyvą ligos nustatymą net 27,4 proc. kasos vėžiu sergančių pacientų nurodo pasikeitusius tuštinimosi įpročius, pavyzdžiui, viduriavimą arba vidurių užkietėjimą.
Į kokius požymius dar verta atkreipti dėmesį?
Be acholinių išmatų, kasos vėžį gali lydėti ir kiti simptomai. Jei pastebėjote bet kurį neįprastą požymį, įskaitant blyškias ar riebias išmatas, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.
D. Lee pabrėžė, kad blyškios ir riebios išmatos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių ir dažniausiai tai nereiškia kasos vėžio. Vis dėlto toks pokytis rodo, kad į žarnyną gali patekti nepakankamai tulžies.
Šeimos gydytojas gali skirti kraujo tyrimus, kad patikrintų, ar nėra infekcijos ir ar tinkamai veikia kepenys. Prireikus atliekami ir papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kepenų ultragarsas arba kompiuterinė tomografija, leidžiantys įvertinti kepenis bei tulžies latakus.
