Kinija atmetė galimybę savanoriškai riboti hibridinių automobilių eksportą į Europos Sąjungą. Pekino teigimu, toks susitarimas nesuderinamas su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, rinkos ekonomikos principais ir sąžininga konkurencija.
Ši pozicija paskelbta po Financial Times pranešimo, kad Briuselis siekia susitarimo, kuris apribotų Kinijos hibridinių automobilių dalį ES rinkoje iki maždaug 15 proc. Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, svarstoma galimybė taikyti griežtesnes prekybos priemones.
Kinijos Prekybos ministerija pareiškė, kad vadinamieji savanoriški eksporto ribojimai šiurkščiai pažeistų PPO taisykles ir neatitiktų sąžiningos konkurencijos principų, todėl Pekinas tokiam sprendimui griežtai nepritaria.
Tačiau ministerija nepatvirtino, kad Europos Sąjunga būtų oficialiai pateikusi tokį pasiūlymą. Jos pareiškimas buvo reakcija į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją.
Pekinas žada sekti Briuselio sprendimus
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas rugsėjo 18 dieną paragino Europos Sąjungą laikytis atviros rinkos ir laisvosios prekybos principų.
Jo teigimu, Kinijos ir ES ekonominiai ryšiai turėtų būti grindžiami abipuse nauda, o kylantys prekybos nesutarimai sprendžiami dialogu bei derybomis.
G. Jiakunas taip pat paragino ES laikytis įsipareigojimų dėl rinkos atvirumo, gerbti PPO taisykles ir visų šalių įmonėms užtikrinti sąžiningas bei nediskriminacines veiklos sąlygas.
Atstovas įspėjo, kad Kinija atidžiai stebės tolesnius ES veiksmus ir, jei reikės, imsis priemonių savo bendrovių teisėms bei interesams apginti.
Prekybos ministerija pabrėžė, kad bet koks galimas susitarimas su ES privalėtų atitikti PPO taisykles, abiejų šalių nacionalinius įstatymus ir atsižvelgti į Europos bei Kinijos automobilių pramonės interesus.
Po elektromobilių muitų hibridų eksportas šoktelėjo
Briuselio nerimas dėl hibridinių automobilių sustiprėjo po to, kai 2024 metais Europos Sąjunga įvedė papildomus kompensacinius muitus Kinijoje pagamintiems bateriniams elektromobiliams.
Šie papildomi muitai netaikomi hibridiniams automobiliams, įskaitant iš tinklo įkraunamus modelius. Todėl kai kurie Kinijos gamintojai į Europą ėmė aktyviau vežti būtent tokius automobilius.
Financial Times skelbia, kad iki 2026 metų liepos hibridinių automobilių importas iš Kinijos padidėjo daugiau kaip dešimt kartų – iki maždaug 50 tūkst. automobilių. Leidinio duomenimis, Kinijos bendrovės jau užima apie trečdalį Europos iš tinklo įkraunamų hibridų rinkos.
Panašius skaičius pateikia ir „Volkswagen Group“. Koncerno vadovas Oliveris Blume teigia, kad Kinijos gamintojams tenka daugiau kaip 30 proc. Europos įkraunamų hibridų rinkos, kuriai šiuo metu netaikomi papildomi ES muitai.
Europos gamintojai reikalauja atsako
Dalis Europos automobilių pramonės atstovų ragina Briuselį imtis griežtesnių veiksmų.
O. Blume anksčiau siūlė papildomus muitus taikyti ir Kinijoje pagamintiems iš tinklo įkraunamiems hibridams. „Volkswagen“ vertinimu, dabartinė tvarka sukuria nevienodas konkurencijos sąlygas: bateriniams elektromobiliams taikomi papildomi muitai, o PHEV modeliams – ne.
Rugsėjo 17 dieną papildomų prekybos ribojimų Kinijos hibridiniams automobiliams paragino svarstyti ir Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis.
Pekinas šią kritiką atmeta. Kinija tvirtina, kad jos automobilių pramonės konkurencingumą lemia ne nesąžininga prekyba, o technologijų pažanga, didelis gamybos mastas ir konkurencija šalies vidaus rinkoje.
