KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Pensijų ir socialinių išmokų indeksavimo pokyčiai: ką siūlo Finansų ministerija ir ką tai reiškia gyventojams?

Finansų ministerijos siūlymas keisti indeksavimo mechanizmą

Finansų ministerija parengė pasiūlymus, kuriais siekiama pakeisti pensijų ir socialinių išmokų indeksavimo tvarką. Šiuo metu pensijos ir kitos išmokos kasmet didinamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimo tempą bei kainų pokyčius. Tačiau ministerijos siūlymuose numatomas indeksavimo periodiškumo keitimas ir jo susiejimas su valstybės finansinėmis galimybėmis, t. y. fiskaline drausme. Tai reiškia, kad pensijų ir išmokų didinimas nebebūtų garantuotas kasmet, o priklausytų nuo valstybės biudžeto būklės.

Jei biudžeto padėtis būtų bloga, pensijos ir išmokos galėtų būti nedidinamos, net jei augtų kainos ar atlyginimai. Tokiu atveju reali pensijų ir išmokų perkamoji galia sumažėtų, nes už tą pačią pinigų sumą būtų galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų.

Konfliktas tarp viešojo sektoriaus atlyginimų ir socialinių išmokų didinimo

Rugsėjį Finansų ministerijos darbuotojai gavo vidutiniškai dvigubas algas, kas prilygsta tryliktajam atlyginimui. Tai buvo pateisinama darbu artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai ir darbuotojų neeiliniu vertinimu. Tačiau šis faktas sukėlė diskusijas apie galimą socialinių išmokų ir pensijų didinimo mažinimą ateityje, nes ministerija siūlo riboti jų augimą, siekiant sumažinti viešųjų finansų deficitą.

Vyriausybė planavo aptarti šiuos siūlymus, tačiau premjero Mindaugo Sinkevičiaus iniciatyva klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės ir bus svarstomas kitame posėdyje. Nors Vyriausybės posėdžių protokolai nėra įstatymai, dažniausiai numatyti pavedimai yra įgyvendinami, todėl siūlymai kelia nerimą dėl pensijų ir išmokų ateities.

Pensijų ir socialinių išmokų indeksavimo pokyčiai: ką siūlo Finansų ministerija ir ką tai reiškia gyventojams?

Kaip šiuo metu indeksuojamos pensijos ir išmokos?

Šiuo metu senatvės ir kitos pensijos indeksuojamos kasmet, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą per septynis metus (3 metus iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metus ir 3 prognozuojamus metus). Pensijos neindeksuojamos tik tuomet, kai „Sodra“ išleidžia daugiau pensijoms nei surenka įmokų, tačiau pastaraisiais metais tokia situacija nebuvo fiksuota.

Be to, jei 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizika viršija 25 proc., arba vidutinė senatvės pensija yra mažesnė nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, pensijos indeksuojamos papildomai. Kitos socialinės išmokos perskaičiuojamos atsižvelgiant į kainų augimą šalyje.

Galimos pasekmės gyventojams ir valstybės finansams

Siūlymas susieti pensijų ir išmokų indeksavimą su fiskalinėmis valstybės galimybėmis gali sumažinti jų augimo tempą arba visiškai sustabdyti didinimą blogesnės biudžeto būklės atveju. Tai reiškia, kad gyventojai, ypač pensininkai ir socialinių išmokų gavėjai, galėtų sulaukti mažesnių pajamų augimo arba net realaus jų sumažėjimo, jei kainos kiltų, o pensijos nebūtų indeksuojamos.

Pensijų ir socialinių išmokų indeksavimo pokyčiai: ką siūlo Finansų ministerija ir ką tai reiškia gyventojams?

Tuo pačiu metu viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų padidinimas, pavyzdžiui, Finansų ministerijos darbuotojų atveju, rodo tam tikrą finansinių išteklių paskirstymo disbalansą, kuris gali kelti socialinę įtampą ir diskusijas dėl prioritetų valstybės biudžete.

Tokie pokyčiai reikalauja atidžiai įvertinti socialinės apsaugos sistemos tvarumą ir gyventojų poreikius, siekiant išlaikyti balansą tarp fiskalinės atsakomybės ir socialinio teisingumo.

REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?
Rokas Linčius
APIE AUTORIŲ

Rokas Linčius

Redaktorius, aktualijų bei naujienų ekspertas. Rašau plačiai, įvairiomis temomis bei suteikiu žmonėms visą aktualią informaciją akimirksniu.