Televizinis gidas „Sveiki atvykę“ tęsia keliones po Lietuvos miestus ir miestelius, ieškodamas mažiau žinomų vietų bei veiklų, kurios sudomintų ir suaugusiuosius, ir vaikus. Laidos vedėją Rūtą Lukoševičiūtę-Daudienę kelionėse lydi jauniausiais Lietuvos kelionių ekspertais vadinami Sakmėja ir Martynas. Šį savaitgalį jų maršrutas driekiasi po Prienų kraštą, o vaikai aplankytus objektus surikiavo nuo patikusių iki labiausiai patikusių.
Važiuojant į Prienus verta užsukti į „Ilgakiemio kavinę“. Ji garsėja gausiu lietuviškų patiekalų pasirinkimu, tačiau šįkart vaikai cepelinų ir šaltibarščių nesirinko. Jie valgė skrudintas bulvytes, traškias vištienos lazdeles ir ragavo ledų kokteilius.
Kavinės istorija taip pat neįprasta. Jos savininkė Ernesta iš pradžių ieškojo tiesiog tinkamų patalpų veiklai. Tačiau pastebėjusi, kad žmonės nuolat užsuka ieškodami čia anksčiau veikusio baro, ji nusprendė pradėti savo verslą. Ši veikla tęsiasi jau 6-erius metus.
„Rasos sodyboje“ lankytojų laukia svirnas, kurį ypač pamėgo vestuvininkai, pirtis, kubilas ir senovinis dušas. Jame vanduo pradeda tekėti patraukus virvelę, pritvirtintą prie medinio kibiro. Vaikams patiko ir namelis, kuriame jie apsistojo. Jame buvo visi patogumai, išskyrus televizorių. Vis dėlto daugiausia džiaugsmo suteikė obuolių rinkimas: vaikai galėjo nuo žemės pakelti natūraliai užaugusį ir skanų vaisių.
Prienų krašte galima aplankyti ir vienintelį pasaulyje Rimorystės muziejų. Rimoriaus profesija šiandien jau išnykusi, tačiau anksčiau ji buvo gerbiama ir paklausi. Rimorystė apėmė viską, kas susiję su žirgų kinkymu – pakinktų, balnų ir karietų gamybą. Muziejuje karietų kolekcija išties nemaža.
Kolekciją pradėjo kaupti Veiverių parapijos klebonas Kazimieras Skučas. 2020 m. pastatytas muziejus dabar lankytojus vilioja gidės Daivos pasakojimais ir edukacija. Jos metu vaikai pasisiuvo apyrankes tokiu pačiu būdu, kokiu tikri rimoriai anksčiau siūdavo pakinktus.
Dar viena išskirtinė vieta – Šilavoto davatkynas. Anksčiau čia gyveno davatkos – netekėjusios moterys, kurios neturėjo pakankamai lėšų apsigyventi vienuolyne, tačiau galėjo įsigyti 2 arus žemės. Tame sklype būdavo pastatomas gyvenamasis namelis, o patys 2 arai – aptveriami tvora.
Davatkos vietos bendruomenei atlikdavo ne tik religines, bet ir gydytojų bei psichologių funkcijas, stengdamosi padėti žmonėms. Muziejininkė Danguolė, pasitikusi mažuosius laidos keliautojus, čia gyveno tris metus. Į davatkyną ji pateko dėl sūnaus astmos: davatkos priėmė ją su vaiku ir leido apsistoti tol, kol jis pasveiko.
Muziejuje lankytojams leidžiama eksponatus liesti ir net atsigulti į lovas. Jos tokios mažos, kad šešiamečiai į jas telpa vos tilpdami – tokio smulkaus sudėjimo buvo davatkos. Šioje vietoje taip pat rengiami menininkų plenerai ir tikrasis „Poezijos pavasaris“.
Televizinis gidas „Sveiki atvykę“ visus, norinčius keliauti ir geriau pažinti gimtąją šalį, kviečia žiūrėti laidą sekmadieniais, 11-ą val. ryto, per TV6.
