Vasarą pajūrio kavinėse apsilankę poilsiautojai ne visada žino, kokios kokybės maisto ir aptarnavimo tikėtis. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena atkreipti dėmesį ne tik į patiekalus, bet ir į atsiskaitymo dokumentą.
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Jonas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) papasakojo apie patirtį Šventojoje veikiančioje kavinėje „Paršelio rojus“.
Jo teigimu, aptarnavimas prasidėjo ilgu laukimu: meniu vyras esą negavo maždaug 15 minučių, o užsakytų gėrimų teko laukti panašiai tiek pat.
Jonas pasakojo, kad padavėjas-barmenas neskubėjo aptarnauti prie staliuko sėdinčių žmonių, o vėliau, priėmęs užsakymą, atnešė nešvarią alaus stiklinę. Skaitytojas teigė pats nuėjęs į barą ir paprašęs ją pakeisti. Pasak jo, darbuotojas prie jo akių įpylė į stiklinę vandens ir ją nušluostė.
Maisto, vyro teigimu, teko laukti dar apie pusvalandį. Užsakytas mėsos rinkinys dviem taip pat nuvylė: ryžiai ir bulvytės buvo šalti, o šašlykai, pasak Jono, tik pašildyti – vienas šiltesnis, kitas šaltesnis.
Didžiausių įtarimų skaitytojui kilo paprašius sąskaitos. Jis tvirtino vietoje įprasto kasos čekio gavęs tik ranka surašytą lapelį, kuriame buvo nurodyta mokėtina suma.
Kavinė nurodė susidūrusi su techniniais sutrikimais
Tv3.lt susisiekus su kavinės „Paršelio rojus“ atstove, ši paaiškino, kad tą vakarą neveikė kasos ir interneto ryšys. Dėl to darbuotojai, kol technikai ir kompiuteristai tvarkė įrangą, čekius rašė ranka, kad galėtų toliau aptarnauti klientus ir priimti atsiskaitymus.
Kavinės atstovė pabrėžė, kad toks sprendimas nebuvo tyčinis. Ji taip pat patikino, jog šiuo metu techniniai gedimai pašalinti, o kasos veikia įprastai.
Ilgesnį laukimą ir sutrikusį aptarnavimą atstovė taip pat siejo su tą vakarą kilusiomis problemomis. Pradėjus viską fiksuoti ranka, procesai užtruko ilgiau, o darbuotojai patyrė stresą, nes tokia situacija jiems buvo pirmoji.
VMI: vien išankstinės sąskaitos neužtenka
VMI Operatyvios kontrolės departamento direktorius Rolandas Puncevičius paaiškino, kad teisės aktai neįpareigoja kavinių ir restoranų sudaryti galimybės atsiskaityti banko kortele ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Įstaiga gali priimti ir tik grynuosius pinigus, tačiau klientai apie priimamus mokėjimo būdus turi būti informuoti aiškiai ir matomoje vietoje dar prieš užsakant prekes ar paslaugas.
Nepriklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo, visos pajamos turi būti tinkamai apskaitytos ir deklaruotos. Kai klientas ir pardavėjas už prekes ar paslaugas atsiskaito fiziškai būdami vienoje vietoje, įmonės bei individualią veiklą vykdantys gyventojai privalo naudoti kasos aparatus ir perduoti kvitų duomenis į išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA.
Jeigu mokėjimas registruojamas kasos aparatu, pirkėjui turi būti išduotas fiskalinis kasos aparato čekis. Išankstinėje sąskaitoje gali būti nurodyta bendra mokėtina suma, tačiau ji neatstoja kasos kvito. Tokios sąskaitos duomenys turi patekti į kasos aparato kontrolinę juostą, o po apmokėjimo klientui turi būti pateiktas fiskalinis kvitas.
Kokie duomenys turi būti nurodyti kvite?
Pasak R. Puncevičiaus, fiskalinis kvitas patvirtina, kad sumokėti pinigai įtraukti į apskaitą. Lietuvoje jis turi būti išspausdintas lietuvių kalba, ryškus ir lengvai įskaitomas. Kvite turi būti pateikta:
- įmonės pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir PVM mokėtojo kodas arba įmonės kodas; fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos, išskyrus verslo liudijimą, numeris ir PVM mokėtojo kodas, jeigu asmuo yra PVM mokėtojas;
- išdavimo data ir laikas;
- prekės, paslaugos arba jų grupės pavadinimas;
- prekės ar paslaugos kiekis ir kaina;
- bendra mokėtina suma ir PVM suma, jeigu pardavėjas yra PVM mokėtojas;
- iš pirkėjo gauta suma ir grąža;
- unikalus kasos aparato numeris;
- kvito patikrinimo informacija: bendras dokumento eilės numeris, saugos modulio identifikacinis numeris arba kasos aparato unikalus numeris, prasidedantis raidėmis „CR“, kvito parašas ir kodas bei QR kodas.
VMI atstovas įspėjo, kad pasitaiko atvejų, kai vietoje fiskalinio kvito klientui pateikiama į jį panaši išankstinė sąskaita.
Nuo 2019 m. gegužės kasos kvitas gali būti pateiktas elektroniniu būdu, jeigu yra techninės galimybės ir pirkėjas su tuo sutinka. Priešingu atveju, taip pat nesant galimybės kvito pateikti elektroniniu formatu, jis turi būti išspausdintas ir įteiktas popieriniu būdu.
Už kvito neišdavimą gali tekti mokėti iki 900 eurų
R. Puncevičius priminė, kad naudojant kasos aparatą kiekvienas už prekę ar paslaugą sumokėjęs žmogus turi gauti fiskalinį kasos aparato kvitą. Tai galioja ir mokant grynaisiais, ir atsiskaitant banko kortele.
Vis dėlto vien tai, kad klientui kvitas nebuvo pateiktas, savaime neįrodo, jog pajamos neapskaitytos. VMI praktikoje pasitaiko situacijų, kai pirkėjas pats nepareiškia noro gauti kvitą. Tačiau už kvito neišdavimą arba netinkamo kvito pateikimą verslui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Bauda už tokį pažeidimą siekia nuo 90 iki 200 eurų, o pakartotinai nusižengus gali padidėti iki 900 eurų. Jeigu pažeidimas padaromas vadovo nurodymu arba vadovas neužtikrina tinkamos tvarkos, atsakomybė gali būti taikoma ir įmonės vadovui.
Negavę pirkimą patvirtinančio dokumento, gavę galimai netikrą kvitą ar įtarę, kad verslas slepia pajamas arba vengia mokesčių, gyventojai gali kreiptis į VMI pasitikėjimo telefonu +370 5 260 5060. Pranešimą taip pat galima pateikti VMI interneto svetainės skiltyje „STOP šešėliui“.
Kvito autentiškumą galima pasitikrinti nuskenavus jame esantį QR kodą arba VMI kvitų tikrinimo sistemoje suvedus dokumente pateiktus duomenis. Toje pačioje sistemoje apie pastebėtus neatitikimus galima informuoti VMI.
