Per didelės lėšos ir nepanaudotos sumos krašto apsaugai
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis spalio 5 dieną išreiškė nuomonę, kad Lietuva skiria per daug pinigų krašto apsaugai, o dalis jų nėra tinkamai panaudojama. Parlamentaro teigimu, 2026 metais dalis gynybai skirtų lėšų vis dar liko nepanaudota, o įsigijimų procesai užtrunka, todėl 2027 metų biudžetas turėtų būti sumažintas.
Žemaitaitis pabrėžė, kad pinigai dažnai „taškomi“ skubant, o prekės perkamos už didesnę kainą nei reikėtų. Jis siūlo mažinti gynybos finansavimą, kol nebus įgyvendintas bent vienas projektas iki galo, ir kritikuoja dabartinę praktika, kai dalis pirkimų vykdoma be įprastų viešųjų pirkimų procedūrų.
Raginimas trauktis iš „5 proc. klubo“ ir perskirstyti lėšas
Parlamentaras abejoja Lietuvos nauda priklausant valstybių grupei, kurios gynybos biudžetas sudaro bent 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurios avansu apmokėtos prekės bus pristatytos tik po vienerių ar dvejų metų.
Remigijus Žemaitaitis siūlo dalį gynybos lėšų nukreipti į švietimą, ekonomikos skatinimą ir BVP augimą. Pasak jo, tai leistų valstybei geriau susidoroti su skolų aptarnavimu 2028–2029 metais.
Vyriausybės prioritetas – 5 proc. BVP gynybai
Vyriausybė 2027 metams numato skirti 4,8 mlrd. eurų krašto apsaugai, kas sudaro 5 proc. BVP. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad toks finansavimo lygis yra esminis kitų metų valstybės biudžeto prioritetas. Ši pozicija prieštarauja Remigijaus Žemaitaičio siūlymui mažinti gynybos išlaidas.
2026 metais Krašto apsaugos ministerijai buvo patvirtinta beveik 4,8 mlrd. eurų, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas. Planuojamas biudžeto didinimas 2027 metais sieks 36 mln. eurų, tačiau dėl ekonomikos augimo gynybos išlaidų dalis BVP sumažės nuo 5,38 proc. iki 5 proc.

Problemos gynybos pirkimų sistemoje ir jų sprendimas
Krašto apsaugos ministerija pripažino, kad 2021–2025 metais įsigijimų sistema veikė neefektyviai – trūko aiškių terminų, atsakomybių ir veiksmingos stebėsenos. Dėl to neįvykusių pirkimų dalis išaugo iki 59 procentų.
Siekiant pagerinti situaciją, ministerija stiprina pirkimų priežiūrą, nustato efektyvumo rodiklius ir diegia skaitmeninę projektų stebėsenos sistemą. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba susitarė bendradarbiauti stiprinant gynybos įsigijimų priežiūrą, keistis duomenimis ir teikti ekspertinę pagalbą valdant rizikas bei užkertant kelią pažeidimams.