Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigiamai įvertino Seimo sprendimą steigti papildomas medicinos rezidentūros vietas, kurios būtų susietos su įsipareigojimu po studijų dirbti Lietuvos regionuose.
Numatoma, kad nuo 2027 metų bus skiriama 60 papildomų rezidentūros vietų. Ministro teigimu, ši priemonė ilgainiui galėtų padėti spręsti gydytojų trūkumo ir ilgų pacientų eilių regionuose problemą.
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ L. Kukuraitis sakė, kad svarbu šią iniciatyvą vertinti kaip papildomą galimybę medikams, kurie jau dirba regionuose arba planuoja ten dirbti. Jo teigimu, būtent tokiems gydytojams būtų skirtos planuojamos 60 vietų.
Prievolė taikoma ne visiems
Ministro aiškinimu, regionuose dirbantys medikai galėtų studijuoti rezidentūroje, įgyti papildomą kvalifikaciją ir vėliau ją pritaikyti dirbdami tose pačiose vietovėse.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad medikams, kurie siekia dirbti didžiuosiuose miestuose, ir toliau bus prieinamos įprastos rezidentūros studijų vietos.
Įsipareigojimas dirbti regione atsirastų tik tuo atveju, jei gydytojas norėtų nemokamos rezidentūros, tačiau nepatektų į bendrąsias vietas ir pasirinktų papildomą valstybės finansuojamą vietą. Tokiu atveju, baigus studijas, reikėtų atidirbti.
Ministras teigė manantis, kad daugiausia šia galimybe pasinaudos medikai, kurie savo ateitį jau sieja su regionais.
L. Kukuraičio vertinimu, 60 naujų rezidentų, ateityje dirbsiančių regionuose, būtų reikšmingas indėlis užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad valstybės interesas – turėti gydytojų ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir vietovėse, kuriose trūksta specialistų.
Iniciatyva sulaukė kritikos
Seimo priimtas sprendimas sulaukė jaunųjų gydytojų atstovų nepritarimo. Jų poziciją parėmė ir Europos jaunųjų gydytojų organizacija. Apie ketinimą rudenį dėl priimtų pakeitimų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra paskelbę ir konservatoriai.
Paklaustas, ar dėl kritikos tvarka galėtų būti keičiama, L. Kukuraitis teigė, kad pirmiausia reikėtų leisti jai pradėti veikti ir tik tada vertinti rezultatus. Pasak jo, dalis medikų šią galimybę vertina palankiai ir nori ja pasinaudoti.
Ministras taip pat sakė, kad valstybė turi turėti galimybę planuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir specialistų rengimą. Jei dėl pakeitimų bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, jo teigimu, reikės sulaukti šios institucijos išvadų.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, kuriomis numatyta steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas.
Šias vietas pasirinkę gydytojai rezidentai po studijų turės penkerius metus dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją sveikatos priežiūros įstaigoje viename iš Lietuvos regionų, kuriame trūksta atitinkamos specializacijos gydytojų.
Pataisoms pritarė 82 Seimo nariai, 23 balsavo prieš, o 8 susilaikė. Naujas reguliavimas įsigalios nuo 2027 metų.
Įstatymo šalininkai teigia, kad tokia sistema padės pritraukti trūkstamų specialistų į regionus ir nebus privaloma visiems rezidentams. Penkerių metų įsipareigojimas būtų taikomas tik tiems, kurie pasirinktų papildomas valstybės finansuojamas vietas.
Dalis opozicijos iniciatyvą kritikavo dėl galimo poveikio jaunųjų medikų pasirinkimo laisvei. Kritikai taip pat teigė, kad penkerių metų įsipareigojimas gali paskatinti gydytojų emigraciją. Konservatorė Jurgita Sejonienė yra užsiminusi apie galimą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
