Dainininkės Liepos Mondeikaitės ir jos sesers Monikos Mandeikaitės ryšys iš vaikystės seseriškos partnerystės išaugo į glaudų kūrybinį bei organizacinį tandemą. Šiandien Monika rūpinasi ne tik atlikėjos veiklos vadyba, bet ir padeda įgyvendinti jos kūrybines idėjas.
Monika Mandeikaitė, Liepa Mondeikaitė (nuotr. „Instagram“, BNS)
Apie kelią į muzikos industrijos užkulisius, pirmuosius bendrus darbus, sudėtingus vaizdo klipų filmavimus ir tai, kokia Liepa yra kasdienybėje, pasakojo jos sesuo ir vadybininkė Monika.
Profesinė partnerystė prasidėjo nuo seseriško ryšio
Monika teigia, kad sprendimas kartu dirbti susiklostė natūraliai. Nors patirties muzikos industrijoje ji neturėjo, norėjo padėti Liepai įgyvendinti svajonę surengti pirmąjį solinį koncertą.
Seserys nuo mažens buvo viena kitos pusėje, nors, kaip ir daugelyje šeimų, netrūko ginčų bei nesutarimų. Vėliau gyvenimas sudėliojo aplinkybes taip, kad Monika galėjo labiau įsitraukti į Liepos veiklą ir panaudoti savo turimą patirtį.
Ji pasakojo, kad tuo metu abi buvo vedamos didelio tarpusavio pasitikėjimo. Būtent nuo pagalbos ruošiant pirmąjį solinį koncertą prasidėjo jų profesinis bendradarbiavimas.
Pirmąjį koncertą teko išmokti surengti pačioms
Pradžia nebuvo paprasta – daugelį muzikos industrijos procesų seserims teko perprasti savarankiškai. Monika informacijos ieškodavo internete, aiškindavosi nepažįstamus terminus ir po truputį mokėsi visko, ko niekas nebuvo išmokęs.
Pirmasis Liepos solinis koncertas Monikai iki šiol įsiminė labiausiai. Po renginio žmonės gyrė jo idėją, profesionalumą, garsą, šviesas ir atmosferą, tačiau tik seserys žinojo, kiek daug abejonių ir nežinomybės lydėjo pasiruošimą.
Vadybos darbas apima gerokai daugiau nei planavimą
Oficialiai Monika Liepos vadybininke tapo nuo birželio, tačiau realiai šis vaidmuo susiformavo gerokai anksčiau. Ji pripažįsta, kad jos pareigų neįmanoma tiksliai sutalpinti į vieną apibrėžimą.
Seserys neturi griežtai atskirtų atsakomybių – sprendimus jos priima kalbėdamosi, diskutuodamos ir kartu ieškodamos tinkamiausio varianto. Monikos darbai apima koncertų planavimą, filmavimų derinimą, partnerių paiešką, įvairių netikėtų klausimų sprendimą ir viso proceso koordinavimą nuo pirmosios idėjos iki premjeros.
Mažoje komandoje jai tenka ne tik organizacinės, bet ir kūrybinės užduotys. Ji suburia žmones, padeda visiems judėti ta pačia kryptimi ir stengiasi, kad pradinė idėja nepasimestų įgyvendinimo metu. Ne mažiau svarbiu darbu Monika laiko buvimą šalia – kartais reikia išklausyti, kartais padėti pažvelgti į situaciją iš kitos pusės, o kartais priminti, dėl ko visa tai daroma.
Mažoje komandoje tenka imtis visko
Monikos kasdienybėje nėra dviejų vienodų dienų. Vieną dieną ji planuoja koncertus, kitą derina filmavimus, o dar kitą mokosi to, ko iki tol nemokėjo.
Jai yra tekę kurti plakatus su „Photoshop“, mokytis montuoti „Reels“ vaizdo įrašus, filmuoti užkulisius, rūpintis logistika ir atlikti kitus darbus, kurių konkrečiu metu labiausiai reikia. Nežinomybę ji vadina viena įdomiausių šio darbo dalių: net ir nežinodama, kaip atlikti užduotį, Monika pasikliauja smalsumu bei noru išmokti.
Sesuo papasakojo, kas slepiasi už sceninio įvaizdžio
Monika pabrėžia, kad žiūrovai dažniausiai pamato tik galutinį rezultatą – koncertą, dainą ar kelias muzikinio klipo minutes. Už jų slypi mėnesius trunkantis kūrybinis procesas, pokalbiai, paieškos, abejonės ir daugybė sprendimų.
Nulipusi nuo scenos Liepa, pasak Monikos, išlieka tokia pati, kokią sesuo pažįsta visą gyvenimą. Ji yra maksimalistė, todėl į kiekvieną darbą pasineria visa galva ir širdimi. Atlikėja dėl savo projektų stipriai jaudinasi, rūpinasi jų sėkme ir neretai labiau jaudinasi dėl kitų nei dėl savęs.
Monika seserį palygino su vandenynu: iš pirmo žvilgsnio Liepa atrodo rami ir švelni, tačiau po tuo slypi daug stiprybės, tikrumo ir jausmo. Vadybininkei gražiausia stebėti, kaip atlikėja vis drąsiau atsiskleidžia per kūrybą. Liepa nuolat auga, keičiasi ir ieško, tačiau kartu vis labiau pasitiki savo pojūčiais ir nebijo jų perteikti muzika, tekstais bei pasirinkta vizija.
Klipų kūrime netikėtumai tampa proceso dalimi
Vaizdo klipo idėja – tik pirmas žingsnis. Kol ji virsta ekrane matomu rezultatu, tenka priimti šimtus nedidelių sprendimų ir derinti kūrybinę viziją su biudžetu, laiku, lokacijomis, komanda bei oro sąlygomis.
Monika sako, kad kartais daugiausia laiko tenka skirti problemoms, apie kurias žiūrovas niekada nesužino. Dėl realių aplinkybių kartais tenka ieškoti kompromisų ar atsisakyti idėjų, kurios iš pradžių labai patiko. Vis dėlto jai patinka stebėti, kaip iš daugybės smulkių detalių gimsta tai, kas anksčiau egzistavo tik vaizduotėje.
Filmavimų metu netikėtumai, pasak Monikos, neišvengiami. Gali vėluoti rekvizitai, pasikeisti oras, plyšti drabužiai arba nustoti veikti tai, kas buvo suplanuota. Tokiose situacijose komanda susitelkia ir ieško sprendimų, o kartais būtent neplanuotos aplinkybės leidžia atrasti dar geresnį variantą. Todėl Monika į netikėtumus žvelgia kaip į natūralią kūrybos dalį, o ne vien problemą.
Ramybę padeda susigrąžinti joga
Po intensyvių darbų Monika atsipalaiduoja praktikuodama jogą. Kasdienė praktika jai padeda atsitraukti nuo kitų lūkesčių, nuomonių ir nuolatinio tempo bei geriau suprasti, kas yra jos pačios, o kas – tik išorinis triukšmas.
Joga, pasak Monikos, sugrąžina aiškumą. Nors problemos ir baimės niekur nedingsta, jos nebeatrodo tokios stiprios ir nebeturi tiek galios ją paveikti. Situacijos nesikeičia, tačiau keičiasi jos santykis su jomis.
