Krosnį turintys namų ar pirčių savininkai dažnai skundžiasi, kad malkos sudega per greitai. Norint palaikyti stabilią temperatūrą, reikia nuolat dėti naują kurą, todėl padidėja sąnaudos ir sumažėja šildymo efektyvumas. Dažnai kaltinama prasta malkų kokybė arba netobula krosnelės konstrukcija, tačiau problema ne visada slypi ten.
Patyrę krosnių naudotojai dalijasi paprastu būdu, kuris leidžia perpus sumažinti malkų sunaudojimą ir išgauti didesnę šilumos išeigą. Tai senas kaimiškas metodas, pagrįstas teisingu malkų sukrovimu, leidžiančiu pasiekti ilgalaikį degimą be papildomų sąnaudų.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad malkų degimo trukmę lemia jų medienos tankis. Lengvos ir porėtos medienos rūšys, tokios kaip pušis, tuopa, liepa, drebulė, eglė ar gluosnis, dega greičiau ir išskiria mažiau šilumos. Tuo tarpu tankesnė mediena – akacija, uosis, slyva – dega lėčiau ir šildo ilgiau. Vidutinio tankio malkos, tokios kaip ąžuolas, beržas, kriaušė, maumedis, obelis ar bukas, yra optimalus pasirinkimas daugeliui krosnių.
Kitas veiksnys – pačios krosnelės konstrukcija. Dalis senesnių modelių turi groteles, kurios leidžia patekti per daug oro, dėl to ugnis įsiplieskia intensyviau, bet greitai išsenka. Kai kurie kaimų gyventojai išvis atsisako grotelių, tačiau tam reikia perdaryti krosnies konstrukciją. Laimei, yra paprastesnis sprendimas – tinkamai sudėti malkas.
Paprastai užkuras dedamas į pakuros apačią, todėl ugnis kyla į viršų ir malkos sudega per greitai. Kaimiškas metodas veikia priešingai – degimas vyksta iš viršaus į apačią. Tai leidžia malkoms degti lėtai, tolygiai, išlaikant stabilią temperatūrą ir sunaudojant kur kas mažiau kuro.
Tinkamo malkų sukrovimo žingsniai paprasti. Pirmiausia į pakuros dugną įdedami keli stambūs rąstai – jie sudaro tvirtą pagrindą ir užtikrina ilgą degimą. Ant jų dedamas vidutinio dydžio malkų sluoksnis, kuris palaipsniui perima šilumą iš viršaus. Viršutinėje dalyje sudedamos plonesnės malkos, medžio drožlės, beržo tošis ar užkuras. Degimą pradedant viršuje, ugnis pamažu keliauja žemyn, o malkos sudega visiškai, išskirdamos daugiau šilumos ir mažiau dūmų.
Šis metodas leidžia išgauti didesnį efektyvumą be jokių papildomų investicijų. Nereikia keisti krosnies konstrukcijos ar pirkti specialios medienos – pakanka pakeisti įprastą užkūrimo principą. Toks būdas naudojamas daugelį metų kaimo vietovėse ir pasiteisino net esant itin šaltam orui.
Naudingi patarimai norint pasiekti dar geresnių rezultatų
Kad šildymas būtų dar efektyvesnis, naudokite tik gerai išdžiovintas malkas – jų drėgmė neturėtų viršyti 15–20 procentų. Drėgna mediena ne tik dega prastai, bet ir užteršia kaminą derva. Krosnį visada kūrenkite atidarytu oro srautu pirmąsias 10–15 minučių, o vėliau šiek tiek sumažinkite trauką – taip pavyks išlaikyti tolygų degimą.
Naudojant degimą iš viršaus į apačią, malkos sudega švariau, pakuros sienelės mažiau apsineša suodžiais, o šiluma pasiskirsto tolygiai visoje krosnyje. Šis metodas ne tik sumažina kuro sąnaudas, bet ir prailgina krosnies tarnavimo laiką.
Vaidas Karašauskas – Esu domrenta.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose rasite naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanių maisto idėjų.
