Vanduo vaikams reikalingas visais augimo etapais, tačiau įprotį reguliariai jo atsigerti ne visuomet lengva suformuoti. Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė – suaugusiųjų pavyzdys. Jei jo nepakanka, gali padėti žaismingi sprendimai: vaikui patinkanti gertuvė, šeimos vandens gėrimo ritualai ar natūralūs priedai, suteikiantys gėrimui skonio.
Šiemet „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, užsakyta vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“, parodė, kad dauguma nepilnamečių vaikų turinčių gyventojų jiems duoda vandens iš čiaupo. 60 proc. apklaustųjų sakė, kad jų vaikai miesto vandenį geria kasdien, o 19 proc. – kad jį renkasi bent kartais. Dešimtadalis respondentų nurodė, kad jų vaikai dažniausiai geria pirktinį vandenį iš butelių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ maitinimo koordinatorė Skaistė Rimeikaitė atkreipia dėmesį, kad vaikai dažnai perima tėvų ir kitų artimų suaugusiųjų įpročius. Todėl vandeniui tampant įprastu suaugusiųjų pasirinkimu, jis vaikui taip pat atrodo priimtinesnis.
Vaikui reikalingas vandens kiekis priklauso nuo amžiaus, kūno svorio, fizinio aktyvumo ir oro sąlygų. Pagal Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijas, 1–2 metų vaikams orientacinis bendras vandens poreikis yra apie 1–1,3 litro per parą. 2–8 metų vaikams reikia maždaug 1,3–1,6 litro, o 9 metų ir vyresniems vaikams bei paaugliams – apie 1,9–2,5 litro.
Į šiuos skaičius įeina ne tik vanduo ir kiti gėrimai, bet ir su maistu, pavyzdžiui, vaisiais, daržovėmis bei sriubomis, gaunamas vanduo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja orientuotis į maždaug 30 ml vandens vienam kūno kilogramui per dieną.
Įpročius padeda kurti žaismingi sprendimai
Norint, kad vaikas dažniau gertų vandenį, neužtenka vien pasakoti apie jo naudą – svarbu įtraukti jį į kasdienę rutiną. S. Rimeikaitė pataria pirmiausia prie valgymo atsisakyti saldintų gėrimų. Arbata, sultys ar gazuoti gėrimai neturėtų tapti vandens pakaitalu.
Saldūs gėrimai neturėtų būti kasdienis pasirinkimas: kuo rečiau jie siūlomi namuose, tuo lengviau vaikui įprasti gerti vandenį. Jei paprastas vanduo nepatinka, galima pasiūlyti jį atvėsintą arba pagardinti uogomis, citrinos ar agurko griežinėliu, mėtomis, tačiau nedėti cukraus. Taip pat verta išbandyti kitokią gertuvę.
Asmeninė gertuvė gali padėti vaikui nepamiršti atsigerti. Ji turėtų būti laikoma matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, ypač mokykloje, lauke ar sportuojant.
Ant gertuvės galima pažymėti linijas, nurodančias, kiek vandens reikėtų išgerti iki konkrečios valandos. Už išgertą stiklinę vaiką galima paskatinti lipduku ar pagyrimu. Specialistė rekomenduoja rinktis lengvą, sandarią, lengvai atidaromą ir plaunamą gertuvę, tačiau pabrėžia, kad vanduo neturėtų būti paverstas prievole ar bausme.
Šeimoje galima susitarti dėl paprastų taisyklių: prie valgio rinktis vandenį, pasiimti gertuvę einant į lauką ir priminti atsigerti po aktyvaus žaidimo ar sporto.
Vanduo iš čiaupo – ir praktiškas, ir tvarus pasirinkimas
„Vilniaus vandenų“ apklausa parodė, kad didžiausia dalis šalies gyventojų kasdien išgeria bent 3–4 stiklines vandens – taip nurodė 26 proc. respondentų. Dar 19 proc. teigė išgeriantys 4–5 stiklines, o 15 proc. – 1–2 stiklines.
Bendrovės generalinis direktorius Saulius Savickas pabrėžia, kad vanduo turėtų būti lengvai pasiekiamas namuose ir mokykloje, o suaugusieji savo elgesiu turėtų rodyti, jog vanduo iš čiaupo yra įprastas kasdienis pasirinkimas. Jis ragina atsisakyti nuostatos, kad toks vanduo yra prastesnis už pirktinį, nes Vilniuje geriamas aukštos kokybės vanduo iš požeminių gręžinių.
Renkantis vandenį iš čiaupo, kartu atsisakoma vienkartinio plastiko ir mažinamas poveikis aplinkai. Prie tokio vaikų įpročio formavimo prisideda ir viešųjų gertuvių tinklas. „Vilniaus vandenų“ įrengtos gertuvės veikia centrinėje miesto dalyje, gyvenamuosiuose rajonuose, sporto bei laisvalaikio erdvėse ir prie ugdymo įstaigų. Geriamojo vandens fontanėliai jau įrengti daugiau nei 100 sostinės mokyklų.
Šią vasarą „Vilniaus vandenys“ pratęsė pernai pradėtą iniciatyvą „Vilniuje visi geria iš krano“ ir pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Keliame stiklinę vandens“. Ja siekiama skatinti rinktis vandenį iš čiaupo ir priminti apie kokybišką geriamąjį vandenį iš giluminių Vilniaus gręžinių. Stiklinę vandens kampanija kviečia kelti už Vilnių, jo pasiekimus, vasarą ir gražias akimirkas mieste.
Troškulys ne visada atpažįstamas
S. Rimeikaitė sako, kad vaikai kartais troškulį supainioja su alkiu, todėl nuo mažens svarbu mokyti juos pastebėti kūno siunčiamus signalus. Apie troškulį gali išduoti sausa burna ar lūpos, retesnis šlapinimasis ir tamsesnė šlapimo spalva. Alkis dažniau pasireiškia tuštumos jausmu skrandyje, gurguliavimu ar sumažėjusia energija. Šiuos požymius turėtų stebėti ir tėvai.
Specialistė rekomenduoja įpročius keisti palaipsniui ir nepadaryti vandens pareiga. Siekiama, kad vaikas ilgainiui suprastų jo reikšmę organizmui ir rinktųsi vandenį kaip pagrindinį gėrimą troškuliui numalšinti. Todėl svarbu reguliariai pasiūlyti atsigerti ir užtikrinti, kad vanduo visą dieną būtų lengvai pasiekiamas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
