Valstybinės kitos paskirties žemės sklypų pardavimo kaina apskaičiuojama ne pagal vieną bendrą taisyklę. Ji priklauso nuo konkretaus sklypo paskirties ir teisės aktuose numatyto vertinimo būdo, pranešime žiniasklaidai nurodo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Vienais atvejais žemės vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, taikant masinį vertinimą, kitais – atliekamas individualus turto vertinimas. Namų valdos sklypams taikoma atskira tvarka, o fiziniams asmenims, perkantiems tokią žemę, tam tikromis sąlygomis gali būti suteikiama 40–50 proc. nuolaida.
Sklypai prie daugiabučių
Valstybinės žemės sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Jie sudaromi masinio vertinimo būdu, įvertinus veiksnius, darančius įtaką sklypų rinkos vertei.
Nustatant konkretaus sklypo vertę vertinama jo vieta ir žemės verčių zona. Pagal žemėlapiuose nurodytą vertę apskaičiuojama ir pardavimo kaina, todėl individualaus turto vertinimo tokiais atvejais nereikia.
Įsiterpę plotai
Į atskirą kategoriją patenka įsiterpę valstybinės žemės sklypai. Tai laisvos valstybinės žemės plotai, kurių dėl dydžio, formos ar padėties neįmanoma racionaliai suformuoti kaip atskiro sklypo.
Teritorijose, kuriose numatoma formuoti gyvenamosios paskirties sklypus, toks plotas paprastai negali viršyti 0,04 ha, o kitose kitos paskirties teritorijose – 0,5 ha. Įsiterpusiu gali būti pripažįstamas ir didesnis plotas, jei jį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griovys. Ar konkretus plotas atitinka šią sąvoką, sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus.
Įsiterpusio ploto vertė taip pat nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, taikant masinį, o ne individualų vertinimą.
Komercinės paskirties sklypams – individualus vertinimas
Komercinės paskirties valstybinės žemės sklypams ir kitiems be aukciono parduodamiems sklypams taikoma kitokia tvarka. Jų vertė nustatoma individualiai, vadovaujantis Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymu.
Toks vertinimas leidžia atsižvelgti į konkrečias sklypo aplinkybes. Jį užsako NŽT, sudarydama sutartis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka su teisę atlikti tokį vertinimą turinčiais asmenimis.
Iš pradžių vertinimo paslaugas apmoka NŽT, tačiau iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šias išlaidas kompensuoja pirkėjas. Jos įtraukiamos į galutinę sklypo kainą.
Taigi galutinę kainą sudaro individualaus vertinimo metu nustatyta žemės vertė ir teisės aktuose numatytos su sklypo pardavimu susijusios išlaidos.
Namų valdos sklypams gali būti taikoma nuolaida
Namų valdos žemės sklypo pradinė kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės dar gali būti pridėtas teisės aktuose nustatytas priedas dėl inžinerinių statinių.
Fiziniam asmeniui, be aukciono perkančiam namų valdos žemę, tam tikrais atvejais taikoma 40 proc. nuolaida. Ji galima, kai mokestinio laikotarpio pradžioje šeimoje nėra darbingų asmenų, o pats pirkėjas arba jo šeimos narys yra asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis, yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba šeimoje auga nepilnamečių.
Nuolaida tam pačiam fiziniam asmeniui suteikiama vieną kartą, perkant vieną gyvenamosios paskirties pastatams skirtą sklypą arba jo dalį. Miestų ribose, patvirtintose iki 1995 m. birželio 1 d., ir iki tos datos miestams priskirtose teritorijose ji taikoma ne didesnei kaip 0,06 ha sklypo daliai. Kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, miestams priskirtose po 1995 m. birželio 1 d., nuolaida taikoma ne didesnei kaip 0,15 ha daliai.
Perkant kelis namų valdos sklypus, nuolaida suteikiama tik vienam. Jei sklypas įsigyjamas bendrosios nuosavybės teise, ji gali būti taikoma kiekvienam bendraturčiui, atitinkančiam nustatytas sąlygas, už jo įsigyjamą ne didesnę kaip 0,06 arba 0,15 ha dalį.
Ši tvarka taikoma prašymams, pateiktiems nuo 2025 m. liepos 1 d. Teisę į nuolaidą būtina įrodyti tai patvirtinančiais dokumentais.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
