Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai, išanalizavę beveik 13 mln. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2020–2024 metais užregistruotų mirties liudijimų, nustatė, kurių profesijų atstovai dažniausiai mirė nuo su radiacijos poveikiu siejamo vėžio. Tyrime buvo įvertintos 503 profesijos, tačiau pirmosiose vietose atsidūrė ne žmonės, tiesiogiai dirbantys su branduolinėmis medžiagomis.
Rizika didžiausia pilotams ir skrydžių palydovams
Didžiausia su radiacija siejamų vėžio formų dalis nustatyta tarp pilotų ir skrydžių palydovų. Šių profesijų atstovų rodikliai buvo didesni nei bet kurios kitos tirtos grupės, įskaitant darbuotojus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su branduolinėmis medžiagomis.
Rugpjūčio 17 dieną žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbto tyrimo duomenimis, tokios vėžio formos sudarė maždaug 6,9 proc. tyrime užfiksuotų skrydžių palydovų mirčių ir 6,7 proc. pilotų mirčių.
Branduolinės medicinos technologai, darbe susiduriantys su ne kosmetiniais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pagal šį rodiklį liko tik 12-oje vietoje.
Priežastis – kosminė spinduliuotė dideliame aukštyje
Mokslininkai teigia, kad vienas svarbiausių paaiškinimų yra darbo aplinka. Lėktuvų įgulos daug laiko praleidžia kreiseriniame aukštyje, kur kosminės spinduliuotės poveikis gerokai stipresnis nei Žemės paviršiuje.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad JAV skrydžių įgulų nariai gauna vieną didžiausių vidutinių metinių jonizuojančiosios spinduliuotės dozių tarp įvairių profesijų. Vis dėlto iki šio tyrimo nebuvo aišku, ar toks poveikis susijęs ir su didesne mirties nuo vėžio tikimybe.
Tyrimui vadovavo Brigham and Women’s Hospital chirurgijos klinikinis bendradarbis Dr. Vishal Patel. Komanda rėmėsi JAV Nacionalinės gyvybinės statistikos sistemos („National Vital Statistics System“) duomenimis, leidusiais analizuoti gerokai didesnę žmonių grupę nei ankstesniuose, konkrečioms profesijoms skirtuose tyrimuose.
Analizėje dalyvavo apie 14 tūkst. pilotų ir 7 tūkst. skrydžių palydovų. Siekdami atskirti profesijos poveikį nuo kitų aplinkybių, tyrėjai atsižvelgė į amžių, lytį, rasę, etninę kilmę, išsilavinimą ir šeiminę padėtį.
Didesnis mirtingumas nustatytas nuo kelių vėžio rūšių
Duomenys parodė, kad pilotų ir skrydžių palydovų mirtingumas nuo krūties, centrinės nervų sistemos ir prostatos vėžio bei melanomos buvo reikšmingai didesnis. Pilotų grupėje taip pat užfiksuotas didesnis mirtingumas nuo leukemijos.
Plaučių vėžys į analizę neįtrauktas, nes mokslininkai siekė išvengti rezultatų iškraipymo dėl rūkymo paplitimo.
Lėktuvų mechanikų ir orlaivių surinkimo darbuotojų mirtingumo nuo vėžio rizika, palyginti su bendrąja populiacija, nebuvo didesnė. Be to, skrydžių įgulų mirtingumas nuo vėžio formų, nesiejamų su radiacijos poveikiu, iš esmės atitiko visuomenės rodiklius.
Skrydžių įgulos per metus gauna iki 6 milisivertų
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, skrydžių įgulos narys per metus gali patirti nuo 3 iki 6 milisivertų kosminės spinduliuotės poveikį. Konkretus kiekis priklauso nuo skrydžių maršrutų.
Ši dozė yra maždaug dešimt kartų didesnė už 0,4 milisiverto, kurią per metus gautų vidutinis keleivis, dešimt kartų pirmyn ir atgal perskridęs Jungtines Amerikos Valstijas.
Nors JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) pilotus ir skrydžių palydovus oficialiai priskiria prie darbuotojų, profesinėje aplinkoje patiriančių jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, jiems netaikomi federaliniai gautos radiacijos dozės limitai ir neprivaloma jos stebėsena.
Tokia tvarka skiriasi nuo reikalavimų, taikomų kitiems su radiacija dirbantiems darbuotojams ir skrydžių įguloms kai kuriose kitose šalyse.
Vyresnysis tyrimo autorius, Harvardo medicinos mokyklos sveikatos priežiūros politikos profesorius Dr. Anupam Jena teigė, kad rezultatai rodo būtinybę JAV skrydžių įguloms taikyti apsaugos nuo radiacijos priemones, kurios atspindėtų realų jų profesinėje aplinkoje patiriamą poveikį.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
