Kultūros ministras Lukas Alsys sako suprantantis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą atsisakyti rusų kalbos teikiant paslaugas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tokie pokyčiai turėtų būti diegiami nuosekliai ir sistemiškai, prieš tai įvertinus Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų poreikius.
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ ministras teigė, kad valstybinė lietuvių kalba valdžios institucijose ir savivaldybėse turi būti pagrindinė bendravimo kalba.
L. Alsio vertinimu, rusų kalbos atsisakymas Vilniuje yra vienas iš strateginių sostinės žingsnių, vykdomų jau ne vienerius metus. Jis taip pat pastebėjo, kad rusų kalbos ir rusiškumo apraiškų mažėja ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei savivaldybėse.
Tačiau kalbėdamas apie rusų kalbos vartojimo ribojimą savivaldybėse ministras pabrėžė, jog prieš priimant sprendimus būtina atsižvelgti į konkrečios vietovės gyventojų situaciją. Vilniuje, pasak jo, gyvena nemažai tautinių mažumų atstovų, kuriems rusų kalba yra pagrindinė kasdienio bendravimo kalba.
L. Alsys taip pat išskyrė dėl karo iš Ukrainos į Lietuvą atvykusius žmones. Kai kuriems jų, ministro teigimu, tam tikrose situacijose bendrauti rusų kalba gali būti paprasčiau.
Prieš atsisakant rusų kalbos teikiant paslaugas, būtina įvertinti galimas tokio sprendimo pasekmes. Ministras išreiškė tikėjimą, kad Vilniaus miesto savivaldybė visas rizikas jau įvertino.
Vis dėlto kalbėdamas apie rusų kalbos vartojimą valstybės ir savivaldos institucijose L. Alsys sakė šiuo metu nematantis tam poreikio. Jo nuomone, Lietuvoje pirmiausia turėtų būti vartojama valstybinė lietuvių kalba, o prireikus – ir kitų Europos Sąjungos valstybių kalbos, pavyzdžiui, anglų ar prancūzų.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva yra vakarietiška ir demokratiška Europos Sąjungos valstybė. Kartu jis paragino įgyvendinant kalbos politikos pokyčius nepamiršti tiek Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų, tiek į šalį atvykstančių užsieniečių poreikių.
Vilnius mažina rusų kalbos vartojimą
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad pagal Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse.
Savivaldybė nurodė, kad nuo šių metų ne Europos Sąjungos šalių piliečių vaikams pradinis ugdymas organizuojamas tik lietuvių kalba. Tautinių mažumų mokyklose taip pat padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius.
Per pastaruosius trejus metus sostinėje ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba skaičius sumažėjo nuo 181 iki 112.
Vilniaus savivaldybė taip pat atsisakė interneto svetainės versijos rusų kalba, ši kalba pašalinta iš klientų eilių valdymo sistemos, o prašymai ir skundai rusų kalba nebebus priimami. Savivaldybės teigimu, rusų ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis gyventojai prireikus galės būti informuojami žodžiu, atsižvelgiant į darbuotojų kalbų mokėjimą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šį sprendimą kol kas vertinti dar per anksti. Jo teigimu, nėra aišku, ar savivaldybės veiksmai reiškia principinę poziciją, ar yra tik komunikacinis žingsnis.
