Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pateikė išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, kuriuo būtų galima iki penkerių metų uždrausti atvykti į Lietuvą užsieniečiams, po 2022 m. vasario 24 d. vykdžiusiems kultūrinę, koncertinę, pramoginę ar kitą susijusią veiklą Rusijoje, Baltarusijoje arba jų okupuotose teritorijose. Ministrų kabinetas pasiūlė šio projekto nesvarstyti.
Vyriausybė nurodė pritarianti pagrindiniam projekto tikslui – apsaugoti Lietuvos informacinę ir kultūrinę erdvę nuo Kremliaus bei Minsko režimų įtakos. Vis dėlto, jos vertinimu, šį tikslą geriau padėtų įgyvendinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengiamas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pakeitimas.
URM rengiamame projekte numatoma nustatyti konkrečius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos fiziniams bei juridiniams asmenims Lietuvoje vykdyti viešąją veiklą švietimo, mokslo, kultūros, sporto, meno ir pramogų srityse. Taip pat būtų įtvirtinti šių ribojimų kontrolės bei įgyvendinimo mechanizmai.
Šį įstatymo pakeitimo projektą Seimui planuojama pateikti rudens sesijoje, o visos jo nuostatos turėtų pradėti galioti nuo kitų metų.
Vyriausybės teigimu, Seime svarstomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimas yra siauresnis ir fragmentiškas. Ministrų kabinetas taip pat pabrėžia, kad vien faktas, jog asmuo po 2022 m. vasario 24 d. vykdė veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ar okupuotose teritorijose, negalėtų būti pakankamas pagrindas uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
Tokiais atvejais, Vyriausybės siūlymu, turėtų būti individualiai įvertintas konkretaus asmens elgesys, veiklos pobūdis, mastas ir intensyvumas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į veiklos sąsajas su propaganda, dezinformacija, Rusijos agresijos prieš Ukrainą legitimizavimu ar realia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Be to, siūloma aiškiai apibrėžti ribojimų taikymo kriterijus, laikytis proporcingumo principo ir nustatyti galimas išimtis bei jų taikymo laikotarpį.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
