Šimtojo gimtadienio sulaukusiai Antaninai Dirsienei svečiai linkėjo stiprios sveikatos, kasdienio džiaugsmo, artimųjų dėmesio ir šilumos.
Jubiliejaus proga A. Dirsienei buvo įteikta gėlių, Ukmergės rajono savivaldybės mero Dariaus Varno sveikinimas, vienkartinė 740 eurų išmoka ir simbolinės dovanos – šakotis bei gėlės. Apie tai pranešė Ukmergės rajono savivaldybė.
Visą gyvenimą – tame pačiame kaime
Antanina Dirsienė nuo pat gimimo gyvena Lėno kaime, Taujėnų seniūnijoje. Ji buvo pirmasis Jono Jasiukonio ir Ievos Bujokaitės vaikas. Šeimoje dar augo du jaunesni broliai – Kazmieras ir Steponas, tačiau jų jau nebėra tarp gyvųjų.
Antanina baigė keturis mokyklos skyrius, o vėliau dirbo tėvų ūkyje ir rūpinosi buities darbais. Per gyvenimą ji išmoko gaminti maistą, austi, verpti, megzti, siuvinėti ir atlikti kitus darbus. Jai taip pat teko išgyventi karą.
1947 m. gruodžio 28 d., būdama 21-erių, Antanina ištekėjo už Kazimiero Dirsio, kuris buvo penkeriais metais vyresnis ir taip pat gyveno Lėno kaime.
Kazimieras dirbo siuvėju – siūdavo paltus ir kostiumus. Daugiau nei dešimtmetį pora gyveno kartu su Kazimiero brolio šeima, o vėliau pasistatė savo namą.
Antanina ir Kazimieras susilaukė dukros Vidos bei sūnaus Egidijaus. Abu vaikai sukūrė šeimas ir apsigyveno Panevėžyje. Vidos sūnus – Robertas, Egidijaus vaikai – Tomas, Laura ir Aivaras. Jubiliatė taip pat turi proanūkių Ievą, Rojų, Tėją ir Leo.
Vyrą prieš du dešimtmečius palaidojusi A. Dirsienė ilgą laiką gyveno viena. Dabar su ja jau kurį laiką gyvena dukra Vida.
Rytais renkasi balintą kavą, o maistą valgo saikingai
Antaniną pažįstantys žmonės ją apibūdina kaip šviesaus proto, puikios atminties, daug žinančią ir darbščią moterį. Jie taip pat pabrėžia jos pozityvumą – A. Dirsienė nesiskundžia ir išlieka geros nuotaikos.
Pati jubiliatė sako nejaučianti, kad šimto metų sukaktis būtų kuo nors ypatinga. Ji prisimena, kad prieš 20 metų buvo greitesnė ir stipresnė, daug važinėdavo dviračiu, vykdavo į mišką grybauti bei uogauti.
Dabar moteris vaikšto susilenkusi, tačiau dar nueina į daržą paravėti ir sekmadieniais vyksta į bažnyčią. Maisto ji jau nebegamina, nors anksčiau daug šeimininkaudavo ne tik namuose – buvo kviečiama ruošti vaišių vestuvėms, laidotuvėms ir kitoms progoms. Žmonės ypač gyrė jos keptą duoną ir prašydavo jos iškepti dar.
Kiekvieną rytą A. Dirsienė išgeria balintos kavos. Ji taip pat mėgsta pieną ir jo produktus, o valgydama stengiasi laikytis saiko bei nepersivalgyti.
Paklausta apie ilgo gyvenimo paslaptį, moteris atsakė mananti, kad ją saugo Dievas. Ji savo ilgaamžiškumą taip pat sieja su tuo, kad visą gyvenimą dirbo, netingėjo, nepyko ant kitų ir nekerštavo.
