Vasarą į Išlaužo kleboniją atgabenama šimtai kilogramų įvairių uogų. Čia dvasininkas Vilius Sikorskas jas paverčia fermentuotu gėrimu, kurio gamybai reikia ne tik laiko, bet ir nuolatinės priežiūros.
Kunigas perspėja, kad neprižiūrimas vynas gali greitai surūgti ir tapti actu. Todėl prie jo tenka darbuotis kelis mėnesius, o vėliau gėrimu vaišinami klebonijos svečiai.
Uogos atrenkamos ir fermentuojamos lėtai
Išlaužo klebonas kruopščiai perrenka agrastus, kad neliktų šapelių. Darbų metu šalia jo būna ir papūgos – Žakas įsitaiso ant peties, o Buba stebi procesą nuo stalo. Į talką kartais ateina ir parapijiečiai: visi kartu valo juoduosius serbentus ir darbuojasi iki vėlyvo vakaro.
Šios uogos skirtos ne uogienei, o kleboniškam vynui. V. Sikorskas pasakoja, kad gėrimas gaminamas natūraliai – nenaudojant mielių, nuskaidrintojų ar konservantų. Jo teigimu, viskas prasideda nuo atrinktų uogų, o vyšnias reikia fermentuoti ir po truputį traiškyti. Visas procesas užtrunka mažiausiai tris mėnesius.
Fermentuojamus indus būtina reguliariai tikrinti ir pasirūpinti, kad uogoms netrūktų cukraus. Pasak klebono, būtent dėl netinkamos priežiūros vienais metais vynas gali būti skanus, o kitais – pavirsti actu. Vakare apžiūrėdamas indus dvasininkas juokauja, kad juose girdėti tarsi paršiukų knarkimas.
Pirmasis vynas atsirado per klaidą
Įvairias nuo ligų padedančias trauktines V. Sikorskas gamina jau seniai, tačiau vyno gamyba jo gyvenime atsirado netikėtai.
Kunigas pasakoja, kad kartą penkiuose litruose vietoje gryno spirito buvo vanduo. Jame pradėjo fermentuotis raudonėlio ekstraktas. Paragavęs skysčio dvasininkas suprato, kad taip netyčia pagamino savo pirmąjį vyną.
Vasarą į kleboniją suvežamos įvairiausios uogos: juodieji serbentai, braškės, mėlynės, gervuogės, rabarbarai, šermukšniai, šilauogės ir gudobelės. Kai kurie gėrimai pagardinami bijūnų arba rožių žiedlapiais, suteikiančiais rožių kvapą.
Fermentuotas vaisių gėrimas skiedžiamas šaltinio vandeniu. Taip, pasak dvasininko, vynas tampa švelnesnis, jame nelieka kalkių ir nereikalingų priedų.
Svečiams siūlo ragauti saikingai
Savo pagamintu vynu klebonas vaišina atvykstančius svečius. Dėl to kyla klausimas, ar dvasininkas nesulaukia vyresnybės priekaištų, esą taip girdoma tauta.
V. Sikorskas tikina, kad Išlaužo klebonijoje nėra jokių perlenkimų, o gėrimą vertina kaip maisto produktą, galintį padėti virškinimui. Jis prisimena, kad gegužės pabaigoje apsilankęs apaštalinis nuncijus buvo pavaišintas Išlaužo Dievo dvaro vynu ir jį pavadino ne vynu, o vaistais.
Klebono teigimu, nuo šio gėrimo neskauda galvos, tačiau, kaip ir visur, svarbiausia išlaikyti saiką. Jis vyną prilygina nektarui, kurio galima paragauti po truputį, ir primena Biblijos žodžius, kad vynas džiugina žmogaus širdį.
