Ar prisimenate, kokį kvapą skleidė jūsų mylimi seneliai? Vieniems jis primena senas knygas ar spintoje ilgai laikytus drabužius, kiti jį apibūdina kaip rieboką ar dulkėtą aromatą. Nors apie šį reiškinį kalbama retai, vadinamasis „seno žmogaus kvapas“ nėra vien subjektyvus įspūdis. Mokslininkai teigia, kad jį gali lemti natūralūs senstančios odos pokyčiai.
Vienas svarbiausių su šiuo kvapu siejamų junginių yra 2-nonenalas. Specialistai pabrėžia, kad jo kiekis ir kvapo stiprumas žmonėms skiriasi, o pats reiškinys nebūtinai susijęs su prasta higiena, rašoma yahoo.com.
Senstant keičiasi odos sudėtis
Dermatologų teigimu, vyresniame amžiuje odoje vyksta keli tarpusavyje susiję procesai: silpnėja jos antioksidacinė apsauga, pakinta riebalų sudėtis, o ilgalaikis ultravioletinių spindulių ir aplinkos poveikis didina oksidacinę žalą.
Dėl šių pokyčių gali susidaryti daugiau 2-nonENalo – organinio junginio, priskiriamo aldehidams. Būtent jis dažnai minimas kaip vienas iš specifinio su amžiumi siejamo kūno kvapo šaltinių.
Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos dermatologė dr. Sonal Choudhary aiškino, kad senstant vienu metu silpnėja odos apsauga nuo oksidacinio poveikio, keičiasi riebalų sudėtis, o UV spinduliai ir aplinkos stresas dar labiau prisideda prie odos oksidacinės žalos.
Pasak specialistės, 2-nonenalo kiekis dažniausiai ima pastebimiau didėti po 40 metų, o ryškesnis kaupimasis gali būti stebimas sulaukus 50-ies ir vėliau. Vis dėlto tai nėra staigus pokytis, atsirandantis konkretaus gimtadienio dieną.
Dermatologė pabrėžė, kad procesas vyksta palaipsniui, o kvapo intensyvumą lemia genetika, odos tipas, gyvenimo būdas ir aplinka.
Vieniems kvapas juntamas, kitiems – beveik ne
Nors 2-nonenalas dažnai įvardijamas kaip pagrindinė „seno žmogaus kvapo“ priežastis, jo kiekis ir juntamas aromatas gali būti labai nevienodi. Kai kurie žmonės šio kvapo beveik nepastebi, o kitiems jis būna ryškesnis.
Dermatologė dr. Naana Boakye teigė, kad 2-nonenalo gamyba yra dažnas su amžiumi susijęs reiškinys, o ne išskirtinė savybė, pasireiškianti tik nedaugeliui žmonių.
Tyrimuose šis junginys aptinkamas ir vyresnio amžiaus vyrų, ir moterų organizme. Tačiau jo koncentracija gali skirtis, todėl senstant ne visi žmonės įgauna tokį patį kvapą.
Savo kvapo žmogus gali nepastebėti
Žmogus ne visada jaučia savo kūno kvapą dėl uoslės adaptacijos. Smegenys pripranta prie nuolat esančių kvapų ir ilgainiui ima juos ignoruoti.
Tas pats nutinka ir su namų kvapu: gyventojai jo gali nejausti, nors į svečius atėjęs žmogus jį pastebi iš karto. Panašiai gali būti ir kalbant apie kūno aromatą.
Dermatologė dr. Delphine J. Lee atkreipė dėmesį, kad šis kvapas ne visada yra toks nemalonus, kaip kartais teigiama. Jis gali būti neutralus ar net malonesnis už jaunesnių bei vidutinio amžiaus žmonių kūno kvapus.
Specialistai todėl ragina automatiškai nesieti šio reiškinio su nešvara. Kvapą gali lemti natūralūs odos procesai, o jo stiprumas priklauso nuo daugybės individualių aplinkybių.
Paprasto prausimosi gali nepakakti
Su 2-nonenalu siejamą aromatą pašalinti gali būti sunkiau nei prakaito kvapą. Šis junginys susijęs su odos riebalų oksidacija, be to, gali lengviau išlikti ant odos ir audinių.
„Monell Chemical Senses Center“ vyriausioji mokslo daktarė Danielle Reed paaiškino, kad molekulė lengvai prikimba prie odos ir audinių. Prausimasis dalį jos pašalina, tačiau organizmas ją nuolat gamina, todėl vien maudymasis nėra visiškas sprendimas.
Vis dėlto higiena išlieka svarbi. Reguliarus prausimasis, švarūs drabužiai ir tinkama odos priežiūra gali sumažinti kvapo išsilaikymą, nors natūralių odos procesų visiškai sustabdyti neįmanoma.
Ką galima išbandyti?
Dermatologė N. Boakye nurodė, kad kai kuriems žmonėms gali padėti antioksidantų pagrindu pagaminti prausikliai. Taip pat minimi produktai su taninais – medžiagomis, galinčiomis jungtis su aldehidais.
Vienas iš dažniausiai minimų pavyzdžių yra persimonų muilas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad kol kas trūksta didelių ir patikimų klinikinių tyrimų, kurie įrodytų tokių priemonių veiksmingumą.
Svarbiausia, kad „seno žmogaus kvapas“ laikomas natūralaus senėjimo dalimi, o ne požymiu, jog žmogus savimi nesirūpina. Jo atsiradimui įtakos gali turėti odos pokyčiai, genetika, gyvenimo būdas ir aplinka, todėl šis kvapas kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
