Statinai dažnai laikomi vaistais, kurių žmonės vengia dėl galimo šalutinio poveikio. Vis dėlto, pasak „BENU“ vaistinės vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, tokios baimės ne visada pagrįstos – tinkamai vartojami statinai gali reikšmingai sumažinti infarkto ir insulto tikimybę.
Apie šių vaistų veikimą ir atvejus, kai jie skiriami, naujienų portalui tv3.lt pasakojo D. Zalagaitytė.
Kaip veikia statinai?
Statinai priklauso vaistų grupei, mažinančiai MTL, arba „blogojo“, cholesterolio kiekį. Jie taip pat padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo bei progresavimo riziką.
Slopindami cholesterolio gamybą kepenyse, statinai suaktyvina jų paviršiuje esančius MTL receptorius. Šie receptoriai padeda pašalinti iš kraujo jau esantį cholesterolį. Dėl to lėtėja aterosklerozinių plokštelių formavimasis, mažėja jų plyšimo ir trombų susidarymo tikimybė, o kartu – infarkto bei insulto rizika.
Vaistininkė pabrėžė, kad statinai nesukelia priklausomybės. Tačiau nustojus juos vartoti cholesterolio rodikliai gali grįžti į pradinį lygį. Todėl gydymo savavališkai nutraukti nereikėtų, o vaistus būtina vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.
Siekiant palaikyti pastovią vaisto koncentraciją organizme ir užtikrinti didžiausią poveikį, statinus svarbu gerti nuosekliai, tuo pačiu metu kiekvieną dieną ir nepraleidžiant dozių.
Kada statinai skiriami?
Statinai dažniausiai skiriami didelės rizikos pacientams. Tai žmonės, patyrę miokardo infarktą ar insultą, kuriems atliktas kraujagyslių stentavimas arba šuntavimas, taip pat cukriniu diabetu sergantys asmenys.
Šie vaistai gali būti skiriami ir tada, kai nustatomi kitų organų taikinių pažeidimai arba žmogus turi bent 3 rizikos veiksnius, pavyzdžiui, rūko, serga arterine hipertenzija ar dislipidemija.
Statinų taip pat gali prireikti pacientams, kuriems anksti diagnozuotas ir ilgai besitęsia 1 tipo cukrinis diabetas, sergantiems ryškia lėtine inkstų liga arba turintiems paveldėtą aukštą cholesterolio kiekį.
Tokiems pacientams rekomenduojama MTL cholesterolio koncentraciją sumažinti iki mažiau nei 1,4 mmol/l ir bent 50 proc., palyginti su pradine verte.
Didelės rizikos grupei taip pat priskiriami žmonės, kurių trigliceridų koncentracija viršija 8 mmol/l, MTL cholesterolio koncentracija siekia 4,9 mmol/l arba kraujospūdis yra 180/110 mm Hg ar didesnis. Jiems rekomenduojama siekti mažesnės nei 1,8 mmol/l MTL cholesterolio koncentracijos.
Kada cholesterolį galima mažinti be vaistų?
Jeigu žmogus neturi išvardytų ligų ar rizikos veiksnių, tačiau cholesterolio kiekis yra padidėjęs, pirmiausia jį galima bandyti mažinti keičiant gyvenimo būdą.
Vaistininkė rekomenduoja visavertiškai maitintis, daugiau judėti, atsisakyti rūkymo, kontroliuoti kūno svorį ir subalansuoti miego bei poilsio režimą.
Cholesterolio kiekį gali didinti produktai, kuriuose gausu sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat transriebalų turintis ir perdirbtas maistas:
- riebi mėsa, įskaitant kiaulieną ir paukštienos odeles;
- pieno produktai, tokie kaip sūris, grietinė ir sviestas;
- pyragai, tortai, picos, mėsainiai ir gruzdintos bulvytės.
Cholesterolio rodiklius gali padėti reguliuoti skaidulų turintis maistas, ypač ankštinės daržovės ir pilno grūdo produktai. Tirpios skaidulos, virsdamos į gelinę masę, suriša tulžies rūgštis. Kad organizmas galėtų pagaminti naujų tulžies rūgščių, jis panaudoja cholesterolį, todėl jo perteklius kraujyje mažėja.
Norint didinti gerojo, arba DTL, cholesterolio koncentraciją, rekomenduojama rinktis mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų turinčius produktus: avokadus, migdolus, linų sėklas ir alyvuogių aliejų.
Mitybą taip pat verta papildyti antioksidantų turinčiomis uogomis, pavyzdžiui, mėlynėmis, braškėmis ir avietėmis. Vynuogėse esantis resveratrolis taip pat gali padėti reguliuoti cholesterolio apykaitą.
