Lietuvoje daugėjant žmonių, atvykstančių iš islamo šalių, stiprėja ir diskusijos apie musulmonų bendruomenę. Vietos gyventojų nepasitenkinimas ypač išryškėjo po savaitgalį prie Kauno mečetės surengto baikerių protesto, sulaukusio dėmesio ir už Lietuvos ribų. Šią temą nagrinėjo laidos „Be Tabu“ žurnalistai.
Didžiausios Lietuvos musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad šalyje trūksta tinkamų maldos namų. Jo teigimu, valstybė priima migrantus ir renka jų mokamus mokesčius, tačiau jų sielovadai pakankamai dėmesio neskiria. Nors musulmonai siekia turėti mečetę, Vilnius jos statyboms nepritaria.
Islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius mano, kad religinių bendruomenių Lietuvoje daugėja, todėl jų veikla turėtų būti aiškiau organizuota ir formalizuota. Tada būtų žinoma, kas joms vadovauja, kas jas finansuoja ir kur tikintieji gali teisėtai susirinkti. Jo vertinimu, dešimt ar daugiau mečečių Vilniuje būtų geras dalykas, nes maldos namai neturėtų veikti mažuose garažuose.
Maldos namų stoka kelia ir saugumo klausimų
A. Beganskas pripažįsta negalintis atsakyti už neformalias bendruomenes, kurių veiklos ir pasisakymų jis nepažįsta. Kadangi musulmonai netelpa esamose patalpose, dalis jų susitikimams nuomojasi rūsius.
Laidoje taip pat kalbėta apie tai, kad tarp Lietuvoje gyvenančių musulmonų gali būti žmonių, kurių pažiūros nėra taikios. Tokią galimybę, kaip teigiama, vertina ir šalies saugumo institucijos.
Seimo narys Vytautas Sinica didžiausiu, nors Lietuvoje tikimasi išvengti, pavojumi įvardijo teroro aktus. Jis sakė, kad po tokių įvykių dažniausiai svarstomos dvi priežastys – galimas žmogaus psichikos sutrikimas arba jo priklausymas musulmonų bendruomenei.
M. Abdula ragino gyventojus nesibaiminti ir pabrėžė, kad musulmonai nenurodinėja kitiems, kaip gyventi.
Radikalių pažiūrų gali būti, tačiau organizacijų nėra
Viešojoje erdvėje aktyviai reiškiasi ir į islamą atsivertę lietuviai. Vienas iš jų – penkis kartus teistas Habib Micevičius. V. Sinica teigia, kad šis žmogus šiuo metu yra areštinėje dėl galimo žmogžudystės įvykdymo Vilniaus stoties rajone. Tačiau pašnekovai pabrėžė, kad visos bendruomenės vertinti pagal vieną asmenį negalima.
E. Račiaus teigimu, Lietuvoje organizaciniu lygmeniu nėra nei formalių, nei neformalių radikalių ar ekstremistinių musulmonų religinių organizacijų. Vis dėlto gali būti Lietuvos piliečių ir emigrantų, manančių, kad demokratinė sistema yra neteisinga ir kad reikėtų įvesti islamo teisę. Pasak profesoriaus, nėra informacijos, kad tokie asmenys būtų pasirengę dėl savo įsitikinimų kovoti ar žudyti. Nors iš Latvijos ir Estijos žmonių yra vykę į Siriją, iš Lietuvos tokių atvejų nebuvo.
2009-aisiais sulaikyta Eglė Kusaitė
Kalbėdami apie su musulmoniškuoju terorizmu siejamus atvejus, ekspertai prisiminė 2009 metus. Tuomet buvo sulaikyta jauna klaipėdietė Eglė Kusaitė, įtarta ryšiais su čečėnų grupuote ir galimu planu Maskvoje surengti sprogdinimą.
E. Račius šią istoriją apibūdino kaip seną, tačiau reikšmingą atvejį. Jo teigimu, mergina buvo suimta ir teista, o jos radikalėjimas galėjo būti susijęs su nusivylimu gyvenimu.
Šių metų kovą Vilniaus oro uoste taip pat sulaikytas Kirgizijos pilietis. Jis įtariamas teroristinės veiklos finansavimu ir rėmimu. Lietuvoje gyvenęs asmuo galėjo kelis kartus susisiekti su HAMAS karinio sparno „Al Kasem Brigades“ atstovais ir perduoti jiems kriptovaliutos.
A. Beganskas tikina savo parapijoje nepastebėjęs žmonių, turinčių ekstremistinių ar radikalių pažiūrų. Jo manymu, dalis musulmonų ima aktyviau ginti savo tikėjimą ir orumą ne dėl radikalizacijos, o dėl Lietuvoje stiprėjančios islamofobijos bei kaltinimų islamui.
Musulmonai pasakoja apie patiriamą neapykantą
Ekspertai sako, kad Lietuvoje nereikėtų baimintis užsienyje veikiančių teroristinių organizacijų išpuolių, tačiau atskirų žmonių veiksmų nuspėti neįmanoma. E. Račius priminė, kad po JAV paskelbtos pasaulinės kovos su terorizmu buvo nuogąstaujama, jog dėl Lietuvos dalyvavimo NATO misijoje Afganistane šalimi susidomės „Al-Qaida“. Vis dėlto Lietuva šiai organizacijai nebuvo reikšminga, nors du kartus buvo paminėta jos tekstuose.
Patys musulmonai teigia Lietuvoje susiduriantys su priešiškumu, įžeidinėjimais ir užgauliojimais. M. Abdula sakė, kad nenori konfliktuoti su krikščionimis, tačiau, jo vertinimu, radikalūs pareiškimai dažniau sklinda iš krikščioniškosios aplinkos. Internete esą raginama žudyti musulmonus, juos išvyti, taip pat iš šalies išsiųsti lietuvius musulmonus. Jo teigimu, neapykanta islamui jau virsta konkrečiais veiksmais.
A. Beganskas taip pat tvirtino, kad kai kurie politikai varžosi, kuris pasakys daugiau šmeižto apie islamą. Jis pabrėžė esantis Lietuvos pilietis, čia gyvenantis su šeima ir norintis, kad šalyje viskas būtų gerai. Tačiau, jo teigimu, musulmonų vaikai kartais užgauliojami vien dėl tikėjimo – žaidimų aikštelėse prie jų prieinama klausiant, iš kur jie yra, ir liepiant iš čia išsinešdinti.
Bendruomenę suskaldė du muftiatai
Politikai kritikuoja ir patį A. Beganską. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad muftijus neatsako, ar nėra veikiamas trečiųjų šalių. Jo vertinimu, per tokią įtaką į Lietuvą gali patekti tarptautiniai tinklai ir misionieriai, kurių šaliai nereikia.
Lietuvos muftiatas palaiko ryšius su užsienio organizacijomis WAMY, DIYANET ir TIKA. Jos yra iš Turkijos ir Saudo Arabijos. A. Beganskas pabrėžia, kad Turkija yra NATO partnerė, todėl ryšiai su šia šalimi, jo manymu, neturėtų kelti įtarimų. Jis taip pat sako, kad bendraujama ne su neaiškiomis grupuotėmis, o su oficialiomis, vyriausybių patvirtintomis organizacijomis.
Politikai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje susiformavo du muftiatai – totorių ir atvykėlių. Kodėl musulmonų bendruomenės skilimas laikomas grėsme, atskleidžiama straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Laida „Be Tabu“ rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3. Tekstas parengtas pagal TV3 laidą „Be Tabu“.
