Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda po reguliaraus Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pristatė saugumo situacijos vertinimą ir aptarė integruotos oro gynybos bei antidroninių priemonių plėtrą.
Šalies vadovas teigė, kad į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas greičiausiai nebuvo sąmoningai nukreiptas prieš Lietuvą – esą jis buvo skirtas Ukrainai.
G. Nausėda pabrėžė, jog visų dronų numušimas raketomis kainuotų brangiai, tačiau prireikus Lietuva tokių priemonių imtųsi. Prezidentas akcentavo, kad žmonių gyvybės yra gerokai svarbesnės už išlaidas: kiek dronų reikės numušti, tiek jų ir bus numušta.
Prezidentas taip pat pripažino, kad dronų gamyba Lietuvoje kol kas nejuda pakankamai sparčiai. Pasak jo, dėl susiklosčiusios padėties atsakomybės tenka ir pačiai Lietuvai.
G. Nausėda pasiūlė aktyviau įsitraukti į dronų gamybą šalies viduje. Jo teigimu, tai padėtų plėtoti pramonę, teikti paramą Ukrainai ir kurti darbo vietas.
VGT posėdyje – oro gynybos stiprinimo klausimai
VGT posėdyje taip pat vertintas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžeto vykdymas, pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių įsigijimo eiga.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis antradienį nurodė, kad taryba turėjo įvertinti jau atliktus darbus stiprinant šalies oro gynybą, likusius poreikius ir tam skiriamų išteklių pakankamumą.
Posėdis surengtas po to, kai antradienio naktį iš Baltarusijos pusės į Lietuvos oro erdvę pateko dronas. Kaišiadorių rajone jį neutralizavo sąjungininkų iš Italijos naikintuvai.
VGT paskutinį kartą posėdžiavo gegužės pabaigoje. Tąkart buvo aptarta dėl dronų incidentų susidariusi saugumo padėtis ir tolesnis integruotos oro erdvės gynybos sistemos diegimas.
ELTA primena, kad praėjusių metų lapkritį VGT nusprendė: per trejus metus Lietuva turi sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, kurioje dalyvautų Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnyba (VST).
