Pirmą kartą virš Lietuvos numuštas dronas, todėl pagrindinis rezultatas akivaizdus – grėsmė buvo neutralizuota. Tačiau tuo, Dainiaus Gaižausko teigimu, ir reikėtų apsiriboti, nepuolant vieno incidento vadinti įrodymu, kad visa Lietuvos oro gynybos sistema veikia nepriekaištingai.
Šįkart dronas buvo aptiktas ir identifikuotas, į orą pakilo NATO naikintuvai, o grėsmė pašalinta. Už tai, pasak jo, sąjungininkai nusipelno pagarbos. Vis dėlto vienas numuštas objektas nereiškia, kad Lietuva jau visiškai pasiruošusi galimoms grėsmėms.
Apie Rusijos karą Ukrainoje ir iš jo Lietuvai kylančius pavojus kalbama beveik penktus metus. Gynybai skiriami milijardai, o krašto apsaugos ministrai ne kartą skelbė, kad sistemos perkamos, diegiamos ir netrukus pradės veikti. Tačiau kyla klausimas, kiek dar galima gyventi pažadu, kad viskas įvyks „tuoj“.
Prieš pusantrų metų Lietuva jau buvo gavusi rimtą perspėjimą, kai į karinę teritoriją nukrito rusiškas dronas su sprogmenimis. Tuomet paaiškėjo, kad jo nebuvo pastebėta, o vėliau objektas taip pat nerastas. Beliko juokais viltis, kad jį aptiks grybautojai.
Per tą laiką problemos niekur nedingo. Dronai vis dar supainiojami su paukščiais, ne visada laiku nustatoma, kad objektas kirto Lietuvos sieną, o gyventojų perspėjimai kartais pasiekia žmones tik tada, kai dronas jau būna nuskridęs, arba jų apskritai nesulaukiama.
Todėl vertinti reikėtų ne pažadus, pristatymus ar ministerijų pranešimus, bet tai, kas realiai veikia. Pastarųjų dienų įvykiai šį vaizdą atskleidė: per dvi dienas užfiksuoti keturi atvejai. Du objektai buvo paukščiai. Dar vienas radarų užfiksuotas objektas, tikėtina, dronas, iš Baltarusijos įskrido į Lietuvos oro erdvę, nuskrido dešimtis kilometrų ir pateko į Kaliningrado sritį.
Šis objektas praktiškai perskrido visą Suvalkų koridorių – teritoriją, kurią Lietuva deklaruoja sauganti itin atidžiai. Oro pavojaus paskelbta nebuvo, naikintuvai nepakilo.
Kitą naktį realus dronas buvo numuštas. Tai geras rezultatas ir būtent taip, Gaižausko vertinimu, turi veikti NATO valstybės gynyba. Tačiau tai nėra išskirtinis žygdarbis – tai buvo privalomas veiksmas, kurį sistema turėjo atlikti.
Be to, gyventojai perspėjimą apie pavojų gavo jau po drono numušimo. Žmonėms buvo nurodyta ieškoti priedangos nuo grėsmės, kuri tuo metu jau buvo neutralizuota. Todėl kyla klausimas, kokia tokio perspėjimo praktinė prasmė.
Kritikos sulaukė ir Krašto apsaugos ministerijos komunikacija. Iš pradžių buvo paskelbta, kad dronas neturėjo sprogmenų, tačiau po valandos informaciją teko patikslinti – sprogmenų vis dėlto buvo. Nacionalinio saugumo klausimais, pabrėžiama, tokie neatitikimai negali būti laikomi nereikšmingomis detalėmis.
Šios dvi dienos esą parodė ne ministrų kalbų, skaidrių ar pažadų, o šiandien realiai veikiančių pajėgumų būklę. Todėl teigti, kad Lietuva jau pasirengusi, ir rengti panegiriką būtų nepagrįsta. Visuomenei negalima kurti saugumo iliuzijos ten, kur dar yra akivaizdžių spragų.
Žmonėms, Gaižausko teigimu, turi būti aiškiai pasakyta, ką Lietuva turi, ko neturi, ką gali padaryti šiandien ir ko dar nesugeba. Milijardai, skiriami gynybai, turi virsti realiais pajėgumais, o ne pažadais apie ateitį. Lėšos turi būti panaudotos greitai, tikslingai ir skaidriai.
Jis taip pat įspėja, kad po metų ar dvejų neturėtų paaiškėti istorijų apie galimai iššvaistytas ar pasisavintas milijonines gynybos lėšas. Tokiu atveju klausimai būtų visiškai kitokio masto.
Lietuva nuolat pabrėžia esanti NATO narė. Tačiau vien šio aljanso pavadinimo nepakanka, kad dronai būtų aptikti. NATO naikintuvai gali objektą numušti, bet Lietuvos pareiga – turėti sistemą, kuri laiku aptiktų, atpažintų ir sektų visus į oro erdvę patenkančius objektus, perspėtų gyventojus ir sudarytų sąlygas grėsmei neutralizuoti.
Kai karas šalia Lietuvos vyksta beveik penktus metus, o konkrečiam scenarijui pasirengti buvo mažiausiai pusantrų metų, pasiteisinimų, jo vertinimu, nebegali būti. Tam buvo skirta laiko ir didžiulės lėšos, todėl dabar reikia ne prašyti, o reikalauti rezultato.
Gaižauskas nurodo, kad kitą dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui siūlys skubiai pradėti parlamentinę kontrolę ir surengti išvažiuojamąjį posėdį. Jis nori, kad komiteto nariai ne iš ministro žodžių, o vietoje įvertintų:
- kokias dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemas Lietuva iš tiesų turi;
- kokią šalies teritorijos dalį jomis galima realiai stebėti;
- kurie pajėgumai kol kas egzistuoja tik pirkimų dokumentuose ir ministrų pažaduose.
Jo teigimu, gali paaiškėti, kad ne kartą kaip nupirkti ar diegiami pristatyti pajėgumai realybėje vis dar tėra pažadai. Todėl komitetas turi pamatyti tikrą padėtį, o ne dar vieną prezentaciją.
Jeigu po visų incidentų ir toliau bus tenkinamasi pažadais, ataskaitomis bei pranešimais spaudai, atsakomybė teks ne tik Krašto apsaugos ministerijai, bet ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Vieną droną numušti pavyko, grėsmė buvo neutralizuota, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad visa Lietuva jau pasirengusi.
Gaižauskas pabrėžia, kad buvimas valdančiojoje koalicijoje nereiškia pareigos užsimerkti ir girti savo darbą. Parlamentinė kontrolė, sąžininga kritika bei reikalavimas užtikrinti kokybę, skaidrumą ir efektyvumą turi būti komiteto veiklos pagrindas nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje. Priešingu atveju kontrolė taptų tik imitacija, o nacionalinio saugumo srityje tokios prabangos Lietuva neturi.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
