Po skyrybų žmonėms dažnai kyla klausimas, ar jie dar gali tuoktis bažnyčioje. Nors paplitusi nuomonė, kad po pirmosios santuokos antras bažnytinis santuokos sudarymas neįmanomas, Katalikų bažnyčia numato tam tikras išimtis. Ne mažiau diskusijų kelia ir aukos: ar už Santuokos sakramentą reikia mokėti bei ar yra nustatyta konkreti suma?
Apie pakartotinės santuokos galimybes, Bažnyčios požiūrį į skyrybas ir aukos už sakramentus prasmę naujienų portalui tv3.lt pasakojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.
Kada galima tuoktis bažnyčioje antrą kartą?
Kunigas paaiškino, kad antroji bažnytinė santuoka galima ne kiekvienu atveju. Viena iš aplinkybių – kai pirmasis sutuoktinis miršta ir žmogus tampa našliu arba našle.
Kita galimybė atsiranda tada, kai pirmoji bažnytinė santuoka pripažįstama negaliojančia.
Bažnyčia skyrybų nesuteikia, nes santuoką laiko neišardomu ryšiu. Tačiau tam tikrose situacijose gali būti vertinama, ar santuoka buvo galiojanti nuo pat jos sudarymo momento.
Jeigu žmogus mano, kad pirmoji santuoka galėjo būti sudaryta pažeidžiant būtinas sąlygas, jis turėtų kreiptis į savo parapijos kleboną. Šis padeda įvertinti aplinkybes ir, jei yra pagrindas, parengti prašymą bažnytiniam tribunolui.
Bažnytinis tribunolas nenustatinėja, kuris sutuoktinis buvo kaltas dėl skyrybų, ir nesprendžia vien dėl nutrūkusių santykių. Jis aiškinasi, ar santuokos sudarymo metu egzistavo visos sąlygos, reikalingos galiojančiai santuokai, taip pat ar nebuvo aplinkybių, dėl kurių ji galėjo būti negaliojanti nuo pat pradžių.
Tokiomis aplinkybėmis gali būti laisvos valios stoka, apgaulė ar svarbios informacijos nuslėpimas. Kunigas kaip pavyzdį minėjo iš anksto priimtą sprendimą neturėti vaikų, apie kurį kitas sutuoktinis nebuvo informuotas. Taip pat reikšmės gali turėti santuoka sudaryta dėl kitų žmonių spaudimo, gėdos jausmo, meilės nebuvimo, nesubrendimo ar nepakankamo santuokos esmės supratimo.
Auka bažnyčiai nėra mokestis už sakramentą
Dar vienas dažnas klausimas – ar už santuoką bažnyčioje privaloma mokėti ir ar taikoma konkreti suma. M. Šlaustas pabrėžė, kad sakramentai nėra parduodami. Tikintieji aukomis prisideda prie bažnyčios išlaikymo.
Santuokos ir kiti sakramentai teikiami kaip Dievo malonės ženklas. Auka už santuoką ar krikštą, pasak kunigo, reiškia žmogaus indėlį į bažnyčios ir bendruomenės gyvenimą, o ne atsiskaitymą už suteiktą paslaugą.
Kunigas taip pat ragino aukos nelaikyti tiesiog pinigais, likusiais po kitų išlaidų. Tai sąmoningas tikinčiojo apsisprendimas prisidėti prie vietos, kurioje jis gauna Dievo malonę. Todėl žmogus turėtų įvertinti, kokią reikšmę jo gyvenime turi pats sakramentas ir kiek dėmesio skiriama vien išoriniams šventės elementams.
M. Šlausto teigimu, kiekvienas turėtų apgalvoti savo prioritetus: kiek lėšų skiriama šventės puošybai ir kitoms išlaidoms, o kiek – bažnyčiai, kurios išlaikymą tikintysis padeda užtikrinti.
Bažnyčios bendruomenė turi prisidėti prie jos išlaikymo, tačiau ši parama nėra mokestis už paslaugą. Kunigas pabrėžė, kad tai yra auka, nors jos dydis gali būti nustatytas.
