Poroms, planuojančioms vestuves Katalikų bažnyčioje, dažnai kyla klausimų dėl skirtingo tikėjimo. Ypač tada, kai vienas būsimas sutuoktinis yra pakrikštytas, o kitas – ne. Ar tokia pora gali susituokti bažnyčioje, ar būtinas specialus leidimas? Taip pat svarbu, kokius įsipareigojimus prisiima abu žmonės ir kaip iš anksto sprendžiamas vaikų auklėjimo klausimas.
Apie tai, kokia tvarka taikoma skirtingo tikėjimo poroms, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Išlaužo parapijos kunigas, teologas, mokslų daktaras Vilius Sikorskas.
Santuoka su nekrikštytu žmogumi įmanoma, bet reikės dispensos
Kunigas paaiškino, kad katalikas gali tuoktis su nekrikštytu asmeniu, tačiau tam būtina vyskupo dispensa. Tai nėra įprastas leidimas – šiuo atveju vyskupas atleidžia nuo santuokai trukdančios kliūties.
Kanonų teisėje tokia santuoka vadinama skirtingo kulto santuoka. Pasak V. Sikorsko, atsakomybės joje negali prisiimti vien katalikiškoji pusė. Nekrikštytas žmogus taip pat turi duoti priesaiką ir įsipareigoti sutuoktinį mylėti bei gerbti iki mirties.
Katalikas savo ruožtu turi pasižadėti saugoti tikėjimą. Dar prieš santuoką aptariama, kaip bus auklėjami būsimi vaikai – numatoma, kad jie bus krikštijami ir auklėjami krikščioniškai bei katalikiškai.
Nekrikštyta poros pusė su šiuo įsipareigojimu turi būti supažindinta raštu ir patvirtinti, kad neprieštaraus vaikų krikščioniškam auklėjimui. Dispensa nuo skirtingo kulto kliūties suteikiama tik įvykdžius sąlygas, susijusias su kataliko tikėjimo išsaugojimu ir vaikų auklėjimu.
Nepriimtas Sutvirtinimo sakramentas nebūtinai užkerta kelią vestuvėms
Kunigas taip pat paaiškino, kas nutinka, kai abu būsimi sutuoktiniai yra pakrikštyti, tačiau vienas jų dar nėra priėmęs Sutvirtinimo sakramento.
Remiantis Kanonų teisės kodekso 1065 kanonu, katalikai prieš santuoką šį sakramentą turėtų priimti, jeigu tai įmanoma padaryti nesukeliant didelių nepatogumų. Vis dėlto jo nebuvimas automatiškai nereiškia, kad tuoktis negalima. Esant kliūtims galima kreiptis į vyskupą dėl leidimo, o tokiu atveju numatomas pasiruošimas.
V. Sikorskas pasakojo, kad jo parapijoje šiemet planuojama apie 70 santuokų, o 10 žmonių nuo rudens grupėse specialiai rengiasi Sutvirtinimo sakramentui.
Suaugusieji jam gali ruoštis katechetų grupėse, o kai kuriais atvejais – nuotoliniu būdu. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai tai svarbu dėl santuokos, į vyskupą kreipiamasi prašant leidimo sakramentą priimti vėliau.
Kai katalikas tuokiasi su kitos religijos žmogumi
Kataliko santuoka su kitos religijos atstovu, pavyzdžiui, musulmonu, taip pat galima, tačiau jai reikalinga vyskupo dispensa. Į vyskupą dėl jos kreipiasi kunigas, pas kurį atvyksta sužadėtiniai.
Tokiais atvejais turi būti aptarta, kaip katalikiškoji pusė išsaugos savo tikėjimą ir kaip bus auklėjami vaikai.
Tačiau ne visos santuokos su ne katalikais laikomos vienodomis. Jei abu žmonės yra krikščionys, bet priklauso skirtingoms konfesijoms, pavyzdžiui, vienas yra katalikas, o kitas – stačiatikis, ortodoksas ar evangelikas, tokia sąjunga vadinama mišria santuoka. Jai taip pat reikia vyskupo leidimo.
Pirmasis žingsnis – atviras pokalbis su parapijos kunigu
Porai, kurioje vienas žmogus yra katalikas, o kitas – nekrikštytas, tačiau abu nori tuoktis bažnyčioje, V. Sikorskas pirmiausia pataria nuoširdžiai pasikalbėti su kunigu.
Pasak jo, svarbu išsiaiškinti ne tik formalias aplinkybes, bet ir tai, ar nekrikštytas žmogus domisi krikščioniška santuoka bei yra pasirengęs ją suprasti. Jei žmogus sako tikintis, tačiau jam trūksta krikšto, kunigas turėtų padėti pasiruošti krikštui, pasitelkdamas visas įmanomas pagalbos priemones.
Katalikų bažnyčios tvarka numato, kad tokia pora pirmiausia turi kreiptis į savo parapijos kunigą. Jis įvertina situaciją ir, jeigu reikia, perduoda prašymą vyskupui dėl dispensos.
