Antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę patekusį bepilotį orlaivį sunaikino iš Šiaulių pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai. Tam panaudota raketinė ginkluotė, todėl netrukus kilo klausimų, kiek kainavo ši operacija ir ar buvo įmanoma pasirinkti pigesnį būdą.
Viešojoje erdvėje skambėjo vertinimų, kad drono numušimas galėjo atsieiti iki milijono eurų. Vieni gynybos srities specialistai pabrėžė, jog galimi drono padaryti nuostoliai būtų buvę gerokai didesni. Kiti diskusijas apie kainą įvertino kaip ciniškas.
Dronų ekspertas A. Kumpis: naikintuvai tam nėra tinkamiausia priemonė
Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Ukrainoje kariavęs savanoris ir dronų ekspertas Arūnas Kumpis teigė, kad naikintuvai nėra efektyviausias būdas kovoti su bepiločiais orlaiviais.
Jo vertinimu, tokiai grėsmei reikėtų kurti ir diegti specialiai pritaikytas priemones, nes naikintuvų bei raketų naudojimas prieš dronus ne visada turi ekonominį pagrindimą. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad raketų atsargos nėra neribotos.
A. Kumpis skaičiavo, kad šio drono sunaikinimas galėjo kainuoti apie milijoną eurų. Pasak jo, toks sprendimas būtų ne tik labai brangus, bet ir greitai išeikvotų amuniciją, kurios gali prireikti daug rimtesnėms grėsmėms – raketoms, desantui ar į Lietuvos erdvę atskridusiems naikintuvams. Tuo metu vienas dronas gali kainuoti 30–50 tūkst. dolerių, o jų per dieną įmanoma paleisti dešimtis ar šimtus.
D. Antanaitis: gyvybės svarbesnės už operacijos kainą
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis kritiškai įvertino teiginius, kad drono numušimas buvo per brangus. Jo teigimu, ginkluotė įsigyjama tam, kad apsaugotų žmones, todėl kilus grėsmei priemonės turėtų būti pasirenkamos pagal efektyvumą, o ne vien pagal kainą.
Ekspertas pabrėžė, kad svarbiausia buvo apsaugoti Lietuvos gyventojus ir jų turtą. Jo vertinimu, pinigus galima uždirbti, tačiau žmogaus gyvybės susigrąžinti neįmanoma.
D. Antanaitis aiškino, kad grėsmei neutralizuoti paprastai išleidžiama gerokai daugiau nei pati grėsmė kainuoja. Karių rengimas, mokymai ir antžeminių mobiliųjų komandų išlaikymas, pasak jo, galėtų atsieiti daugiau nei praėjusios nakties operacija.
Kaip pavyzdį jis pateikė šovinį, kainuojantį apie 50 centų, ir neperšaunamą liemenę, kurios kaina gali viršyti tūkstantį eurų. Todėl vien tai, kad grėsmė yra pigi, nereiškia, jog jos neutralizavimo priemonė turi kainuoti tiek pat.
Karybos ekspertas taip pat paaiškino, kad oro gynyba sudaryta iš kelių sluoksnių: trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemų bei naikintuvų. Dažniausiai pirmosios trys sistemos būna stacionarios ir saugo konkretų objektą.
Naikintuvai, pasak D. Antanaičio, suteikia daugiau lankstumo. Jie leidžia nuolat nelaikyti karių skirtingose vietose bandant numatyti, iš kur kils grėsmė. Nustačius objektą, naikintuvas per trumpą laiką gali pasiekti reikiamą tašką, jį identifikuoti ir sunaikinti.
V. Malinionis: pigesnių sprendimų yra, tačiau procesai pernelyg lėti
Gynybos ekspertas V. Malinionis mano, kad drono galimai padaryta žala būtų kainavusi daugiau nei jo sunaikinimas. Jis pateikė hidroakumuliacinės elektrinės pavyzdį: jei dronas būtų sprogęs šalia tokio objekto, nuostoliai galėtų būti gerokai didesni. Todėl vien tik ginklų ir taikinio kainų palyginimas, jo teigimu, yra subjektyvus.
Vis dėlto V. Malinionis pripažino, kad bepiločius galima neutralizuoti ir pigesnėmis technologijomis. Jo teigimu, tai būtų daug brangiau nei naudoti dronus-interceptorius, tačiau kol per mėnesį į Lietuvos oro erdvę įskrenda vos vienas dronas, tokias išlaidas šalis gali sau leisti.
Remiantis Ukrainos karo patirtimi, vienas ekonomiškiausių būdų kovoti su dronais yra interceptoriai. Tai bepiločiai orlaiviai, kurie priskrenda prie grėsmę keliančio drono ir jį sunaikina. Tačiau ši technologija turi būti nuolat tobulinama.
Ekspertas pažymėjo, kad Rusija modernizavo dalį savo dronų ir pradėjo naudoti reaktyvinius modelius, pasiekiančius gerokai didesnį greitį nei įprasti benzininiais ar elektriniais varikliais varomi bepiločiai. Todėl, jo vertinimu, vyksta technologinė kova: norint juos pasivyti, gali tekti kurti ir reaktyvinius interceptorius.
V. Malinionis pabrėžė, kad kariuomenei reikia suteikti galimybę dronus naikinti ir efektyviai, ir ekonomiškai. Jis taip pat kritikavo gynybos technologijų įsigijimo tvarką, kuri, jo vertinimu, pernelyg lėta.
Ekspertas teigė, kad dabartinės procedūros pritaikytos vakarykštėms, o ne rytdienos grėsmėms. Lietuvos įsigijimų ir planavimo ciklai trunka metus, o Rusija savo technologijas atnaujina greičiau. Prie šių sąlygų, pasak jo, turi prisitaikyti ne tik Lietuva, bet ir visa Europa, nes taikos meto biurokratija krizės atveju gali lemti tai, kad nebeliks tinkamų priemonių apsiginti.
Gynybos ekspertas taip pat ragino daugiau dėmesio skirti civilinei saugai.
Kas žinoma apie Lietuvoje numuštą droną?
Antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse, pastebėjus droną, buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau pranešta, kad objektas sunaikintas, o pavojus atšauktas.
Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę Italijos sąjungininkų naikintuvai, panaudoję raketinę ginkluotę.
Iš pradžių buvo skelbta, kad objektas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, netoli Navasiolkų kaimo. Vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras patikslino, kad dronas numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Preliminariais duomenimis, jis į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad dronas gabeno sprogmenį ir buvo neutralizuotas.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad į Lietuvą patekęs ir vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Pasak jo, šis dronas buvo skirtas Ukrainai pulti, tačiau nukrypo nuo kurso.
