Drono numušimas Lietuvos oro erdvėje parodė, kad NATO turi priemonių reaguoti, tačiau kartu išryškino ir neišspręstą oro gynybos problemą. Ekspertai pabrėžia, kad grėsmės nemažėja, o sparčiai tobulėjančios technologijos verčia nuolat keisti pasirengimo būdus.
Apie oro erdvės kontrolės spragas, Ukrainos karo pamokas ir Lietuvos pasirengimą galimoms masinėms hibridinėms atakoms diskutavo Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.
Incidentas – platesnio karo padarinys
NATO naikintuvai numušė iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną. L. Kojala teigė, kad pasaulis jau yra įpratęs prie panašių įvykių, nes Europoje, ypač NATO rytiniame flange, tačiau ne tik jame, kasmet fiksuojama dešimtys įvairių hibridinių veiksmų, susijusių su Rusijos agresija Ukrainoje.
Dalis tokių incidentų, kaip pastaruoju metu Vokietijoje, tiesiogiai siejama su Rusija. Nors apie konkretų įvykį Lietuvoje dar trūksta visų detalių, ekspertas pabrėžė, kad bet kuriuo atveju jis yra brutalaus Rusijos karo padarinys.
Anot jo, nesvarbu, koks buvo dronas ir iš kur tiksliai jis atskrido – pagrindinė tokios situacijos priežastis yra Rusijos vykdoma agresija. NATO, L. Kojalos vertinimu, parodė galinti į įvykį reaguoti ir turinti tam reikalingų priemonių. Vis dėlto dar reikės įvertinti jų veiksmingumą ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat kaštus ir kitus aspektus. Kadangi Lietuva yra NATO valstybė, Aljansas reagavo į incidentą mūsų šalyje.
Oro gynyba tebėra silpnoji NATO vieta
L. Kojala atkreipė dėmesį, kad šiemet vykusiame NATO viršūnių susitikime Lietuvoje veikusi oro policijos misija, gyvuojanti jau beveik du dešimtmečius, buvo pertvarkyta į oro gynybos misiją. Tačiau tai tėra vienas iš žingsnių stiprinant oro gynybą.
NATO generalinis sekretorius taip pat viešai pripažįsta, kad oro gynyba yra silpnoji Aljanso pusė. Šiai sričiai kelis dešimtmečius nebuvo skiriama pakankamai dėmesio kaip prioritetinei krypčiai.
Oro gynybos svarba šiandien išaugo ne tik Europoje, bet ir Vidurio Rytuose, Azijoje bei kituose pasaulio regionuose. Dėl to trūksta išteklių, o technologijos keičiasi itin sparčiai.
L. Kojala pasakojo neseniai grįžęs iš Ukrainos, kur su vietos specialistais kalbėjosi apie tai, kad prieš pusmetį veiksmingos sistemos šiandien gali būti gerokai mažiau naudingos arba jas tenka iš esmės atnaujinti. Todėl, jo teigimu, nėra vieno sprendimo, kuris iš karto pašalintų visas problemas. NATO rytinio flango ir viso Aljanso gynybos stiprinimas yra ilgalaikis procesas, kartu turintis sudaryti Ukrainai daugiau galimybių apsisaugoti nuo vis intensyvėjančių Rusijos atakų.
Reaktyvaus atsako nebeužtenka?
NATO generalinis sekretorius Rutte yra sakęs, kad Aljansas nuo šiol ginsis ir viešomis, ir neviešomis priemonėmis. L. Kojala tai vertino kaip signalą, tačiau pabrėžė, kad dabartinis NATO atsakas dažniausiai tebėra reaktyvus: pirmiausia stebima, kas įvyko, o tada imamasi priemonių padariniams suvaldyti.
Toks būdas gali būti veiksmingas, tačiau kyla klausimas, ar jis pakankamai atgraso priešininką nuo naujų veiksmų. Teigiamu pavyzdžiu ekspertas įvardijo Baltijos jūrą. Ten anksčiau dažnai buvo pranešama apie nutrūkusius kabelius, o dabar tokių incidentų sumažėjo. Tai gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su NATO veiksmais regione, papildomų pajėgų siuntimu ir sustiprintu buvimu, taip siunčiant Rusijai žinią, kad eskalacijos kartelė neturėtų būti keliama.
Vis dėlto oro erdvės apsaugos srityje pasiekti panašų rezultatą sudėtingiau. Todėl vis aktyviau kalbama apie būtinybę nuo reaktyvaus pereiti prie proaktyvesnio veikimo. L. Kojala pripažino, kad Europos valstybėms toks pokytis nėra paprastas, o sprendimai imtis aktyvesnių veiksmų kelia daug iššūkių.
Ukrainos pamoka: technologijas teks atnaujinti nuolat
Vertindamas, kas nutiktų, jei į Lietuvą įskristų dešimt ar daugiau dronų, L. Kojala sakė, kad svarbiausia pamoka iš Ukrainos yra nesitikėti greitos karo pabaigos. Kremlius nekeičia savo tikslų ir toliau siekia jų karinėmis, o ne derybų priemonėmis.
Todėl viso regiono padėtis išlieka įtempta, o eskalacijos rizika – didelė. Ji gali būti tyčinė, tačiau pavojingos ir situacijos, kurios iš pradžių nėra skirtos didelėms nelaimėms sukelti, bet dėl klaidų, neapskaičiavimo ir didelės įtampos gali peraugti į kur kas rimtesnius įvykius.
Kaip konkrečiai gintis nuo dronų, pasak eksperto, turėtų spręsti oro gynybos specialistai. Tačiau Lietuvai būtina kuo daugiau mokytis iš Ukrainos, perimti ten pasiteisinusias pamokas ir diegti veikiančias technologijas.
Kartu reikėtų sukurti sistemą, kuri leistų procesus, veikimo algoritmus ir technologines priemones atnaujinti iš esmės kiekvieną savaitę arba bent kartą per mėnesį. Pagrindinė Ukrainos patirtis rodo, kad tai, kas buvo aktualu prieš pusmetį ar metus, šiandien dėl pasikeitusių technologijų ir įvykių gali būti gerokai mažiau veiksminga.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
