Rusijai grasinant Lietuvai branduoliniu ginklu, ekspertai tokius pareiškimus vertina kaip įprastą Maskvos šantažą. Tačiau kartu pabrėžiama, kad Rusija vis labiau didina įtampą ir tikrina, kiek gali provokuoti NATO nesulaukdama atsako.
Apie Lietuvos saugumo situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.
Branduoliniai grasinimai – sena Kremliaus taktika
Rusijos atstovai branduoliniu ginklu ne kartą grasino Lietuvai, NATO ir kitoms valstybėms. Maskva teigia, kad Lietuvai leidus sąjungininkams jos teritorijoje dislokuoti branduolinę ginkluotę, būtų sulaukta atsako.
A. Navys teigė, kad tai nėra nauja taktika – Rusija nuolat naudoja šantažą. Jo vertinimu, šiuo atveju reikėtų atskirti karinį aspektą nuo strateginės komunikacijos.
Pasak karininko, teoriškai vertinant branduolinio smūgio galimybę, Rusija pirmiausia smogtų pati sau, nes šalia yra Lietuva, Kaliningradas ir Baltarusija. Todėl situaciją jis siūlė vertinti pagal klasikinę branduolinio atgrasymo doktriną.
Rusija save laiko didžiąja galia ir branduoline valstybe, todėl siekia atgrasyti šalia esančius oponentus nuo ginkluotės, pajėgų ar branduolinio ginklo dislokavimo. A. Navio teigimu, dabartinė retorika yra atsakas į svarstymus, kad Lietuva galėtų pakeisti Konstituciją ir sudaryti sąlygas savo teritorijoje turėti NATO branduolinį ginklą.
Ekspertas pabrėžė, kad Rusijos pareiškimuose Lietuva įvardijama kaip galimas taikinys, tačiau nebuvo pasakyta, kad jai būtinai bus suduotas branduolinis smūgis. Todėl, jo vertinimu, tai yra įprastas Maskvos šantažas, nors Rusija, kalbėdama apie NATO branduolinį potencialą, esą privalo vienaip ar kitaip reaguoti.
Jeigu pati Rusija paskelbtų didinanti branduolinį potencialą Kaliningrade, NATO taip pat turėtų imtis atsako, teigė A. Navys. Jis atkreipė dėmesį, kad branduolinio ginklo panaudojimo pasekmės paliestų ne tik Lietuvą, bet ir Baltarusiją, Rusiją, Latviją, Suomiją bei kitas aplinkines teritorijas.
„Hibridinis karas“ vis tiek yra karas
Vertindamas Rusijos veiksmus prieš NATO valstybes – sabotažą, kibernetines atakas ir kitus incidentus – A. Navys sakė, kad terminas „hibridinės atakos“ kartais sudaro įspūdį, jog tai dar nėra karas. Tačiau, jo teigimu, hibridinis veiksmas yra karas, vykdomas kitomis, netiesioginėmis priemonėmis.
Kol kas Rusijos tankai nevažiuoja Lietuvos gatvėmis, artilerijos sviediniai nekrinta į šalį, o naikintuvai ir dronai nepuola Lietuvos teritorijos. Vis dėlto, A. Navio vertinimu, kitos nekonvencinio karo priemonės jau naudojamos, o Rusija įtampą nuolat didina.
Ekspertas išskyrė keturis Rusijos eskalacijos etapus. Pirmuoju atveju Maskva neigia savo dalyvavimą. Kaip pavyzdį jis pateikė Krymo okupaciją, kai Rusija tvirtino, kad veikė ne ji, o neaiškūs „žmogeliukai“.
Antrajame etape Rusija pripažįsta veiksmus, tačiau aiškina, kad buvo priversta gintis – esą dėl savo saugumo situacijos ar NATO grėsmės.
Trečiajame etape jau nebeslepiama, kad veiksmas atliktas, tačiau kartu rodoma, jog dėl to neketinama jaudintis. A. Navys prie tokių situacijų priskyrė raketos kritimą Lenkijoje, incidentą Leipcigo oro uoste ir bandymus Baltijos jūroje pažeisti kabelius, į kuriuos, jo teigimu, nebuvo tinkamai sureaguota.
Ketvirtasis etapas būtų atviri kariniai veiksmai – raketų smūgiai ir tankų judėjimas. A. Navio teigimu, Lietuva šiuo metu yra arti trečiojo etapo arba jau jame. Rusija esą ne tiek tikrina, kaip į jos veiksmus reaguotų Aljansas, kiek stebi, ar NATO ir toliau nereaguos.
Artimiausio pusmečio scenarijai
A. Navys prognozavo, kad per artimiausią pusmetį eskalacija gali didėti, nes Rusijai leidžiama taip elgtis. Jo teigimu, Vakarai iki šiol neįvardija, kad Rusija kariauja prieš juos, net informaciniame lygmenyje, nes visuomenėms kartojama, jog gyvenama taikos sąlygomis.
Ekspertas sakė, kad toks požiūris trukdo pasirengti tinkamoms priemonėms. Jeigu grėsmė nėra aiškiai įvardijama, esą nėra galimybės ir tinkamai jai pasiruošti.
A. Navys išskyrė tris galimus tolesnius scenarijus. Pirmasis – tiesioginis sabotažas, tikėtina, Baltijos jūroje. Tokiu veiksmu Rusija galėtų tikrinti, ar NATO iš tiesų pasirengęs ginti šį regioną.
Antrasis scenarijus – vadinamoji netikros vėliavos operacija. Ekspertas neatmetė galimybės, kad Rusija galėtų pasiųsti dronus ir pareikšti, jog tai ukrainiečių dronai, atskridę iš Lietuvos. Juos numušdama, Rusija galėtų pataikyti į Lietuvos karinį objektą arba prekybos centrą ir vėliau teigti, kad tik gynėsi. A. Navys pabrėžė, kad tai nėra prognozė, jog toks scenarijus būtinai įvyks, tačiau toks veiksmas reikštų labai didelę eskalaciją.
Trečiasis variantas – tęsti dabartinę taktiką, kai incidentai pateikiami kaip atsitiktiniai ir neaišku, kas už juos atsakingas. Lenkijoje nukritusi raketa, anot eksperto, yra tokio elgesio pavyzdys: neperžengiant atviros karinės konfrontacijos ribos stebima, kas bus toliau.
A. Navio vertinimu, pagrindinis Rusijos tikslas nėra pati Lietuva. Baltijos šalys jai svarbios tiek, kiek per jas galima paveikti NATO sprendimų priėmimą. Jeigu per Lietuvą būtų įmanoma susilpninti ar sugriauti Aljansą, tai Maskvai būtų reikšminga.
Ekspertas priminė, kad Vladimiras Putinas, Maskvoje susitikęs su Kushneriu ir Witkoffu, dar kartą išsakė tris Rusijos reikalavimus: NATO turi grįžti prie 1997 metų ribų, Jungtinės Valstijos turi išvesti savo pajėgas iš Europos, o Ukraina turi priklausyti Rusijai.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai skelbiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
