Dešimtmečius galiojusi nuostata, kad automobilį savarankiškai vairuoti galima tik sulaukus 18 metų, Lietuvoje gali pasikeisti. Šalis pradėjo ruoštis reformai, kuri suteiktų galimybę teisę vairuoti įgyti jau 17-mečiams.
Tačiau kartu su anksčiau gaunamu vairuotojo pažymėjimu būtų taikomi griežti apribojimai. Iki pilnametystės jaunuolis galėtų vairuoti tik kartu su nustatytus kriterijus atitinkančiu lydinčiu asmeniu. Be to, už jo veiksmus kelyje teisiškai atsakytų pats 17-metis.
Pokyčius paskatino Europos Sąjungoje priimta nauja vairuotojo pažymėjimų direktyva. Ja siekiama atnaujinti vairuotojų rengimą ir mažinti skaudžių avarijų skaičių. Viena svarbiausių numatomų priemonių – lydimasis vairavimas.
Pagal planuojamą tvarką, 17-metis galėtų išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus bei gauti oficialų B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto iki 18-ojo gimtadienio prie vairo jis galėtų sėsti tik automobilyje esant patyrusiam palydovui.
Įstatymo pakeitimai jau rengiami
Lietuva jau pradėjo derinti nacionalinę teisę su naujomis nuostatomis. Susisiekimo ministerija portalui tv3.lt patvirtino, kad rengiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas. Juo į Lietuvos teisę būtų perkeltos direktyvos nuostatos dėl ankstesnio teisės vairuoti įgijimo ir vairavimo su lydinčiu asmeniu.
Direktyvoje numatyta, kad lydintysis turėtų būti ne jaunesnis kaip 24 metų, turėti Europos Sąjungoje išduotą atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir bent penkerių metų vairavimo stažą. Per pastaruosius penkerius metus iš jo taip pat negalėtų būti atimta teisė vairuoti.
Ar Lietuva nustatys ir papildomų sąlygų, kol kas neaišku. Ministerija nurodė, kad tai bus sprendžiama rengiant bei derinant įstatymo projektą.
Kol kas taip pat neatsakyta, ar 17-mečiams būtų taikomi papildomi ribojimai, pavyzdžiui, dėl vairavimo naktį, keleivių vežimo ar maksimalaus greičio.
Naujoji sistema iš esmės skirtųsi nuo dabar galiojančios tvarkos. Šiuo metu 17-metis, įvykdęs nustatytas sąlygas, gali mokytis vairuoti su šeimos vairavimo instruktoriumi, tačiau teisės vairuoti dar neturi.
Įgyvendinus reformą, jaunuolis jau būtų išlaikęs egzaminus, įgijęs teisę vairuoti ir gavęs vairuotojo pažymėjimą. Iki pilnametystės jam liktų tik pareiga vairuoti kartu su lydinčiu asmeniu.
Susisiekimo ministerija tikisi, kad ankstesnė praktika padėtų jaunuoliams geriau pasirengti savarankiškam dalyvavimui eisme. Ministerijos vertinimu, pradėję vairuoti anksčiau jie galėtų greičiau įgyti praktinių bei saugaus vairavimo įgūdžių ir sukaupti gerosios patirties.
Už klaidas kelyje atsakytų pats jaunuolis
Pasikeistų ne tik vairavimo pradžios amžius, bet ir atsakomybės klausimas. „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas, taip pat Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos CIECA ekspertų-patarėjų grupės EAG narys Robertas Litvaitis primena, kad dabartinėje mokymosi sistemoje už būsimo vairuotojo veiksmus, Kelių eismo taisyklių laikymąsi ir saugumą atsako šeimos vairavimo instruktorius.
Lydimojo vairavimo atveju prie vairo sėdėtų jau teisę vairuoti turintis asmuo. Todėl už savo veiksmų saugumą ir galimus pažeidimus teisinę atsakomybę prisiimtų pats jaunas vairuotojas.
R. Litvaičio teigimu, lydimasis vairavimas skirtas žmonėms, kurie jau turi teisę vairuoti, tačiau į eismą integruojasi padedami labiau patyrusių vairuotojų.
Jo vertinimu, papildoma praktika naudinga ir dabartinėje sistemoje: būsimi vairuotojai, iki praktikos egzamino vairuojantys su šeimos nariu, per egzaminą dažnai jaučiasi užtikrinčiau.
„Regitra“ lydimojo vairavimo modelį vertina palankiai. Patyrusio vairuotojo priežiūra ir patarimai, pasak R. Litvaičio, gali padėti pradedančiajam sukaupti daugiau praktinės patirties, susidurti su įvairesnėmis situacijomis ir išsiugdyti saugaus vairavimo įgūdžius.
Vokietijoje avarijų sumažėjo 22 procentais
Lydimojo vairavimo modelis Europoje nėra naujas. Jo rezultatai buvo vertinami Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Norvegijoje.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Vokietija. R. Litvaičio teigimu, 17-mečiai vairuotojai ten patyrė 22 proc. mažiau eismo įvykių, skaičiuojant vienam nuvažiuotam kilometrui.
Teigiami rezultatai išliko ir vėliau. Pirmaisiais visiškai savarankiško vairavimo metais programoje dalyvavusių jaunuolių avarijų rizika buvo 22 proc. mažesnė nei jų bendraamžių, vairuotojo pažymėjimą įprasta tvarka gavusių sulaukus 18 metų.
Egzaminavimo sistema turėtų likti beveik tokia pati
„Regitra“ kol kas nemato būtinybės iš esmės keisti 17-mečių egzaminavimo. R. Litvaičio vertinimu, daugiausia pokyčių reikėtų ne egzaminuose, o vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarkoje.
Pažymėjime būtų nurodomas specialus kodas 98.02. Jis reikštų, kad iki 18 metų dokumento turėtojas gali vairuoti tik kartu su lydinčiu asmeniu.
Kontroliuojant tokį vairuotoją būtų tikrinama ne tik jo teisė vairuoti, bet ir tai, ar kartu važiuojantis asmuo atitinka nustatytus reikalavimus.
Pačios teorijos ir praktikos egzaminų procedūros, R. Litvaičio nuomone, reikšmingai keistis neturėtų.
Ar vieneriais metais jaunesnis vairuotojas – mažiau brandus?
Numatoma reforma kelia ir klausimą, ar 17-metis pakankamai subrendęs vairuoti bei atsakyti už sprendimus kelyje.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros doktorantės Austėja Kiliutė ir Goda Skinkytė teigia, kad vienerių metų skirtumas tarp 17-mečio ir 18-mečio savaime neturėtų būti laikomas esminiu.
Jų vertinimu, raidos požiūriu šio amžiaus žmonės vienas nuo kito reikšmingai nesiskiria. Didesnę įtaką gali turėti paties žmogaus ir aplinkinių požiūris į jo savarankiškumą.
Sulaukęs 18 metų asmuo visuomenėje laikomas savarankišku: jis gali balsuoti, tuoktis, priimti finansinius sprendimus ir pats atsakyti už savo veiksmus. Tačiau pilnametystės riba žmogaus automatiškai brandesnio nepadaro.
Doktorantės pabrėžia, kad nėra vieno kriterijaus, pagal kurį būtų galima įvertinti žmogaus brandą, todėl vien amžiumi jos matuoti nebūtų tikslinga.
Daugiau praktikos reiškia daugiau realių situacijų
A. Kiliutė ir G. Skinkytė palankiai vertina galimybę jaunam vairuotojui ilgiau praktikuotis kartu su patyrusiu žmogumi.
Jų teigimu, vairavimo mokykloje gaunamų praktinių pamokų ne visada pakanka, kad būsimas vairuotojas susidurtų su pakankamai įvairiomis realaus eismo situacijomis.
Papildomas vairavimas su patyrusiu lydinčiu asmeniu galėtų padėti ne tik geriau suprasti eismą teoriškai, bet ir praktiškai įsilieti į transporto srautą bei pasirengti savarankiškam vairavimui.
Vis dėlto vien prie vairo praleistas laikas saugaus elgesio negarantuoja. Doktorančių vertinimu, riziką dažniausiai lemia ne vienas veiksnys, o jų visuma: individualios savybės, kognityviniai aspektai, nuostatos ir kitos aplinkybės.
Patyręs palydovas gali perduoti ir netinkamus įpročius
Psichologės atkreipia dėmesį, kad žmonės savo elgesio modelius dažnai formuoja stebėdami aplinkinius. Tyrimai rodo, jog jaunų vairuotojų polinkiui rizikuoti kelyje įtakos gali turėti tėvų, draugų ir kitų vairuotojų elgesys.
Jaunas žmogus, vairuodamas kartu su patyrusiu vairuotoju, stebės, kaip šis reaguoja į skirtingas situacijas ir laikosi taisyklių. Todėl lydinčiojo elgesys gali tapti pavyzdžiu formuojant vairavimo įpročius – tiek saugius ir atitinkančius Kelių eismo taisykles, tiek susijusius su dažnesniu rizikingu elgesiu.
Dėl to vien ilgas vairavimo stažas dar nereiškia, kad lydintysis jaunam vairuotojui rodys tinkamą pavyzdį.
Ruošiant jaunuolį savarankiškam eismui svarbu mokyti ne tik valdyti automobilį ir laikytis taisyklių. Ne mažiau reikšminga išmokti stebėti kitus eismo dalyvius, numatyti jų veiksmus ir laiku pastebėti galimus pavojus.
Doktorančių teigimu, vairavimas nėra izoliuota veikla, todėl būtina vertinti ne tik savo veiksmus, bet ir kitų eismo dalyvių elgesį bei jo keliamą riziką.
Geresniam pasirengimui savarankiškai vairuoti galėtų padėti kryptingas pavojingų situacijų atpažinimas ir realiame eisme matomų tinkamo bei netinkamo vairavimo pavyzdžių aptarimas.
