NASA paskelbė.
NASA paskelbė 1997, 2015 ir 2026 metų palydovinius vaizdus, kurie leidžia palyginti, kaip vystosi šių metų klimato reiškinys ir kokį mastą jis gali pasiekti.
„El Ninjo“ Ramiajame vandenyne pasireiškia kas dvejus–septynerius metus, tačiau mokslininkai mano, kad šių metų reiškinys gali tapti vienu stipriausių per visą stebėjimų istoriją. NASA pateikė skirtingų metų palydovinius vaizdus, kad parodytų, kokio masto yra dabartinis vadinamasis super „El Ninjo“, rašo „Daily Mail“.
Neseniai agentūra paskelbė dviejų ankstesnių „El Ninjo“ laikotarpių – 1997 ir 2015 metų – palydovinius vaizdus ir palygino juos su dabartinio reiškinio duomenimis. Taip siekta parodyti, kaip šie procesai vystėsi. Rezultatai rodo, kad, priešingai nei 1997 metais, šių metų „El Ninjo“ prasidėjo gerokai sparčiau.
Dar daugiau nerimo kelia prognozės, kad dabartinis reiškinys gali būti stipresnis net už 1997 ir 2015 metų „El Ninjo“. Ankstesni šio klimato reiškinio epizodai buvo siejami su didžiuliais gaisrais Indonezijoje ir Amazonijoje, sausromis Pietų Afrikoje bei pakrančių potvyniais Pietų Kalifornijoje.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkas Joshas Willisas, dalyvaujantis jūros lygio tyrimų projektuose, teigia, kad šiandien palydovai leidžia pažvelgti į praeitį ir palyginti dabartinį reiškinį su ankstesniais. Jo vertinimu, išvados kelia nerimą, nes dabartinis reiškinys gali būti dar didesnio masto.
„El Ninjo“ yra natūralaus klimato ciklo dalis. Jis kartojasi maždaug kas dvejus–septynerius metus ir lemia, kad pusiaujo Ramiojo vandenyno vanduo tampa gerokai šiltesnis nei įprastai. Tai savo ruožtu veikia klimatą visame pasaulyje.
2015 m. palydovinis vaizdas: šilto vandens masės palei pusiaują nepriartėjo prie Pietų Amerikos tiek, kiek kitais laikotarpiais.
Mokslininkai aiškina, kad kiekvienas „El Ninjo“ epizodas vystosi dėl grįžtamojo ryšio tarp atmosferos ir vandenyno. Įprastomis sąlygomis pasatai sulaiko šilto vandens mases vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, todėl vandens lygis ten būna aukštesnis nei rytuose. Tačiau šiems vėjams susilpnėjus, šiltas vanduo pradeda judėti į rytus.
Ciklas stiprėja vandeniui toliau šylant ir kaupiantis centrinėje bei rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse. Nors visi „El Ninjo“ epizodai vystosi pagal panašų scenarijų, kiekvienas jų pasižymi savitomis ypatybėmis.
Neseniai atliktame tyrime mokslininkai siekė nustatyti, kokio stiprumo gali būti šių metų „El Ninjo“. Tam NASA specialistai išanalizavo 1997–1998 ir 2015–2016 metų reiškinių palydovinius aukščiamačio duomenis. NASA šiuos du ankstesnius įvykius priskiria prie itin stiprių „El Ninjo“ epizodų.
Vaizdų analizė rodo, kad šių metų spalį „El Ninjo“ savo pobūdžiu priminė 1997 metų reiškinį. Pastebimas panašus vandenyno paviršiaus nuolydis – vakaruose vandens lygis žemesnis, o rytuose aukštesnis. Šilto vandens masės taip pat nusidriekia iki Pietų Amerikos pakrantės.
2015 metais šiltas vanduo palei pusiaują prie Pietų Amerikos nepriartėjo taip, kaip kitais nagrinėjamais laikotarpiais.
Vis dėlto NASA vertinimu, tikrasis šių metų reiškinio poveikio mastas šią žiemą kol kas lieka neaiškus. Mokslininkai mano, kad „El Ninjo“ gali pasiekti iki šiol neregėtą stiprumą.
