Jūratė Norvaišienė savo dabartiniu gyvenimu pasidalijo su portalu tv3.lt.
Gimtadienio skaičius džiaugsmo nebekelia
Šiandien 91-ąjį gimtadienį mininti Jūratė Norvaišienė pripažįsta, kad apie šią datą stengiasi per daug negalvoti.
Ji sako, kad gimtadienis jai nebėra džiugi proga, nes kiekvieni prabėgę metai primena artėjantį gyvenimo finišą.
Vis dėlto moteris pabrėžia, jog pats gyvenimas jai atrodo gražus, o pasaulis – labai įdomus. Tačiau šį požiūrį temdo pastarųjų įvykių kupinas neigiamas fonas.
J. Norvaišienė seka naujienas apie nerimstantį Etnos ugnikalnį ir žemės drebėjimus, dėl kurių evakuojami gyventojai. Jai nerimą kelia ir politinė padėtis bei Ukrainos naikinimas.
Paklausta, kas tokiomis aplinkybėmis suteikia ramybės ir leidžia judėti pirmyn, moteris atsakė, kad ją palaiko per daugelį metų puoselėtos tradicijos ir pačios susikurtas gyvenimas.
Vyro pradėtas darbas nesustojo
Viena svarbiausių Jūratės Norvaišienės tradicijų – šį pavasarį 60-ąjį kartą surengtas tarptautinis sportinių šokių konkursas „Gintarinė pora“. Šis renginys buvo ne tik ilgametis Norvaišų puoselėtas darbas, bet ir didelė Česlovo Norvaišos svajonė.
Šių metų turnyras prasidėjo jautriai: tūkstantinė arena atsistojo ir tylos minute pagerbė Anapilin išėjusį Lietuvos sportinių šokių federacijos garbės prezidentą Č. Norvaišą. Nors Jūratė renginio metu neslėpė ašarų, konkursas parodė, kad Česlovo pradėta veikla tęsiama.
J. Norvaišienė džiaugėsi, kad jubiliejinis renginys praėjo sklandžiai. Prie jo organizavimo, pasak jos, daug prisidėjo Kultūros centras, jo direktorė, rūmų kolektyvas, šokėjų tėvai ir patys šokėjai. Renginio organizavimas tęsiasi ir toliau.
Jų ryšys buvo paremtas draugyste
Norvaišų pora daugeliui atrodė kaip vienybės pavyzdys ne tik šokių aikštelėje, bet ir kasdieniame gyvenime. Jūratė teigė, kad jų ilgo ir harmoningo ryšio pagrindas buvo ne ypatinga paslaptis, o tarpusavio draugystė bei pagarba laisvei.
Anksčiau portalui tv3.lt ji yra pasakojusi, kad gyvenimo partneriu svarbiau rinktis ne vien lovos partnerį, o draugą. Jūratės teigimu, ji ir Česlovas buvo du žmonės bei du draugai.
Kalbėdama apie pamoką, kurią Česlovas galėtų palikti ateities kartoms, J. Norvaišienė pabrėžė būtinybę nebandyti kito žmogaus pakeisti pagal save, o leisti jam išlikti savimi.
Pasak jos, abu buvo savarankiški ir laisvi žmonės: vienas kito nevaržė, bet vienas kitą papildė.
Ko sau palinkėtų 91-ojo gimtadienio proga?
Pokalbio pabaigoje J. Norvaišienės buvo paklausta, ko pati sau palinkėtų 91-ojo gimtadienio proga. Į šį klausimą ji atsakė konkrečiai ir ilgai nedvejojo.
