Naktį pasiekė neramios žinios: ruošiamasi blogiausiam scenarijui.
Lietuvos valdžia priėmė skubų ir griežtą sprendimą – į pasienį su Rusijos Kaliningrado sritimi skubiai siunčiamos ginkluotosios pajėgos. Šis žingsnis žengtas reaguojant į kaistančią geopolitinę atmosferą ir tvyrančią naujų provokacijų grėsmę regione.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas oficialiai pranešė, kad sienos apsaugai sustiprinti bus dislokuota iki 100 karių. Jie petys į petį padės Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams vykdyti sustiprintą patruliavimą. Planuojama, kad ši neeilinė operacija truks apie dvi savaites – iki spalio 16 dienos.
Kodėl aliarmas paskelbtas būtent dabar?
Nors ministras pabrėžia, kad šiuo metu situacija Lietuvos pasienyje išlieka rami, sprendimas priimtas kaip griežta prevencinė priemonė. Saugumo tarnybos analizuoja gautus pranešimus, rodančius, kad Rusija gali paskelbti naują mobilizacijos bangą.
Jei Kremlius pasirašys šį įsakymą, prognozuojama masinė panika: tūkstančiai rusų, bėgančių nuo šaukimo į armiją, gali bandyti bet kokiomis priemonėmis, įskaitant ir neteisėtus būdus, šturmuoti Lietuvos valstybės sieną.
Pažeidžiamiausia vieta – be fizinio barjero
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atskleidė strateginę problemą, kodėl kariai siunčiami būtent į šį ruožą. Skirtingai nei siena su Baltarusija, kurią saugo moderni fizinė užtvara, siena su Kaliningrado sritimi tokios apsaugos neturi.
Beveik 275 kilometrų ilgio Lietuvos ir Rusijos pasienio ruožas šiuo metu yra itin pažeidžiamas, todėl gyvas karių patruliavimas tampa vieninteliu būdu užkirsti kelią galimiems incidentams ar masiniam sienos kirtimui.
Padėtį dar labiau aštrina vos prieš dieną įvykęs pavojingas incidentas Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, parodęs, kad kaimyninės agresorės yra pasiruošusios hibridinėms atakoms bet kurią akimirką. Lietuva nusprendė nelaukti smūgio ir smogti prevenciškai – pademonstruodama visišką karinę parengtį.
