Lietuvoje susiklostė paradoksali padėtis: nedarbo lygis tebėra gana aukštas, tačiau daliai laisvų darbo vietų darbuotojų rasti nepavyksta. Finansų ministro Taurimo Valio teigimu, ilgainiui tai valstybei gali kainuoti neproporcingai daug.
„Kaip Finansų ministerija, mes pripažįstame, kad tai yra problema ir mums netiesiogiai ilguoju laikotarpiu gali neproporcingai daug kainuoti“, – antradienį Seime sakė T. Valys.
Darbuotojų trūksta net ir esant aukštam nedarbui
Ministras pažymėjo, kad dalies darbo vietų nepavyksta užpildyti, todėl verslas darbuotojų priverstas ieškoti kitose šalyse. Jo teigimu, tai matyti įvairiuose sektoriuose – nuo transporto iki aptarnavimo.
T. Valys svarstė, kad kai kurios neužpildytos darbo vietos gali būti nepatrauklios arba jų vengia potencialūs darbuotojai. Dėl to darbdaviai vis dažniau žmonių atsiveža iš užsienio.
Ministro vertinimu, tokią situaciją gali lemti darbuotojų motyvacija, kartų skirtumai, švietimo lygis, finansinis ir skaitmeninis raštingumas. Jis taip pat teigė, kad investicijos į modernesnes technologijas galėtų dalį darbo vietų paversti patrauklesnėmis.
Pasak T. Valio, nors aukšto nedarbo ir darbuotojų trūkumo derinys yra problema, tokia padėtis būdinga ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms.
„Vis dar matome plika akimi daug dirbančių užsieniečių, nepaisant to, kad nedarbo lygis yra didokas ir norėtųsi, kad būtų mažesnis. Tai labai paradoksali situacija, kuri būdinga jau išsivysčiusioms šalims“, – sakė finansų ministras.
„Nedarbo spąstų“ rodiklis – aukščiausias ES
Kaip skelbė ELTA, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, 2024 metais vadinamųjų „nedarbo spąstų“ lygis Lietuvoje siekė 102,2 proc. Ketvirtus metus iš eilės šis rodiklis buvo didžiausias Europos Sąjungoje, kurioje vidurkis sudarė 74,4 proc.
LLRI aiškina, kad toks rodiklis reiškia situaciją, kai pirmaisiais nedarbo mėnesiais dalis bedarbių gauna daugiau nedarbo ir kitų išmokų, nei galėtų uždirbti „į rankas“ dirbdami.
„Sodros“ duomenimis, pastaraisiais metais bedarbių skaičius Lietuvoje augo. Nedarbo išmokos gavėjų skaičius, tenkantis 100 apdraustųjų, padidėjo nuo 13,8 iki 15.
Pernai nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių. 2024 metais tokių gyventojų buvo 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
