Dilgėlių (Urtica dioica) fermentuotas užpilas – paprastas, gausus azotu ir mikroelementais natūralus tręšimo būdas. Jį verta ruoštis tiems, kurie nori greito augalų vegetatyvinio augimo impulso be specialių pirkinių trąšų, tačiau svarbu laikytis paruošimo taisyklių, dozavimo ir sezoniškumo, nes netinkamas naudojimas gali pakenkti derliui ar augalų pasiruošimui žiemai.
Ingredientai ir indai
- Dilgėlės (rinkite iki žydėjimo, kai dar nėra sėklų; jauni lapai ir stiebai turi daugiausia azoto).
- Švarus šiltas vanduo (ne karštas).
- Valerijono šaknies (pagal pageidavimą kvapui sumažinti): apie 10 gramų valerijono šaknies ant 10 litrų tūrio.
- Plastikinė, stiklė arba medinė talpa fermentuoti; venkite neapsaugotų metalinių (ypač ne cinkuotų) statinių dėl oksidacijos rizikos.
Paruošimo technologija
Dilgėles reikia rinkti iki žydėjimo, kol jos dar nesukūrė sėklų. Seno augalo maistinė vertė sumažėja – jauni lapai ir stiebai turi didžiausią azoto ir mikroelementų koncentraciją.
Procesas žingsnis po žingsnio
- Smulkiai susmulkinkite dilgėles – tai pagreitins fermentacijos procesą.
- Užpildykite talpą iki 50 % tūrio žaliava.
- Užpilkite susmulkintą masę šiltu (ne karštu) vandeniu, palikdami 10–15 cm laisvos vietos iki krašto – čia susidarys putos.
- Uždengti talpą nehermetiniu būdu (tinkamas tinklas ar lenta su svoriu), kad patektų oro ir nepakliūtų šiukšlės.
- Pasilikite talpą šiltoje vietoje, vengdami tiesioginių saulės spindulių, kurie gali sunaikinti naudingas bakterijas.
Fermentacijos trukmė ir paruoštumo požymiai
- Karštoje aplinkoje (virš +20°C) užpilas paruoštas per 5–7 dienas; vėsesnėse sąlygose (+15…+18°C) fermentacija gali užtrukti 12–14 dienų.
- Min. kartą per 1–2 dienas pamaišykite turinį, kad prisotintumėte deguonimi ir skatintumėte tolygų bakterijų dauginimąsi.
- Paruoštumas: skystis įgauna sodrią tamsiai žalią arba „pelkės“ atspalvį, o putojimas visiškai nuslūgsta – paviršius tampa ramesnis.
Kaip sumažinti specifinį kvapą
Fermentacijos metu išsiskiria amoniakinis kvapas; jo intensyvumą galima sumažinti pridėjus valerijono šaknį prieš užpildant talpą. Dozė – apie 10 g valerijono šaknies 10 l tūrio. Tai nepašalins kvapo visiškai, bet jį sušvelnins.
Kada naudoti: sezoniškumas ir apribojimai
Dilgėlių užpilas yra daugiausia lengvai įsisavinamų azoto formų šaltinis, todėl jį galima naudoti tik pirmojoje vegetacijos pusėje – nuo vidurio gegužės iki birželio pabaigos. Vėliau (liepa ir ypač rugpjūtis) azotinės trąšos draudžiamos, nes jos skatins žaliavimą vietoje brendimo ir angliavandenių kaupimo. Tai didina riziką, kad daugiametės augalų rūšys neišsaugos žiemai, o vienmečiai praras derlingumą.
Kam tinka, o kam yra griežtai draudžiama
Naudojimas rekomenduojamas kultūroms, kurioms pirmais vegetacijos etapais reikalingas stiprus azoto impulsas:
- Paslėnovės (Solanaceae) – pomidorai, paprikos, baklažanai;
- Vaisinės moliūginės (Cucurbitaceae) – agurkai, cukinijos, moliūgai;
- Kopūstai – visų rūšių kopūstai;
- Braškių (sodinė vyšninė) – laistyti ankstyvą pavasarį iki žydėjimo;
- Dekoratyvinės lapinės kultūros ir žalumynai – salotos, špinatai.
Griežtai draudžiama tręšti:
- Svogūninės kultūros (svogūnai, porai, česnakai) – azotas skatina žydėjimą ir silpnina svogūno formavimąsi;
- Pupinės (leguminosae) – žirniai, pupos, pupelės, soja – šie augalai fiksuoja azotą per bakterijų simbiozę, išorinės azotinės trąšos sutrikdo balansą ir gali sukelti toksikozę;
- Šakniavaisiai – morkos, burokėliai, ridikėliai, ropės, pastarnokai – per didelis azoto kiekis skatina žaliavimą, riebalinių šaknų formavimasis blogėja.
Kaip paruošti darbinius tirpalus ir kaip juos naudoti
Koncentruotą užpilą prieš naudojimą privaloma skiestis:
- Šakninis laistymas: 1 l koncentruoto užpilo ištirpinkite 10 l atstovėjusio vandens. Naudojimo norma – 2–3 l darbo tirpalo sp. m. ant suaugusių augalų lysvių.
- Pozakoreninis (lapų) purškimas: 0,5 l užpilo praskieskite 10 l vandens. Prieš pilant į purkštuvą prafiltruokite per marlę arba smulkų sietelį, kad kietos dalelės neužkimštų purkštuko. Purškite tik apsiniaukusią dieną arba vakare, kad išvengtumėte lapų nudegimų.
Temperatūros ir dirvos būklės apribojimai
Užpilas – aktyvi bakterinė suspensija. Minimalus dirvos temperatūros reikalavimas įterpimui yra +15°C 10 cm gylyje. Šaltyje arba vėsioje žemėje šaknys nedirba, bakterijos gali žūti arba pereiti į anabiozę; tręšimas šaltame dirvožemyje gali sukelti organikos rūgštėjimą ir patogeninės mikrofloros plitimą. Jei pasiruošus užpilui staiga atvėsta, atidėkite laistymą iki atšilimo. Venkite tręšti, kai dirvos ar oro temperatūra žemesnė nei +12°C – tai silpnina augalų atsparumą grybiniams susirgimams (šaknų puvinys, fitoftorozė, miltligė).
