Artėjant naujiems mokslo metams, šeimos vertina, kiek kainuos pasiruošimas mokyklai. Prekybos tinklai teigia, kad pagrindinių mokyklinių prekių kainos šiemet iš esmės nesikeitė, tačiau galutinę sumą gali gerokai padidinti drabužiai, avalynė, kuprinės ir neplanuoti pirkiniai.
Norėdami sumažinti išlaidas, tėvai lygina kainas, laukia akcijų, sudaro pirkinių sąrašus, perka didesnes pakuotes ir dairosi naudotų daiktų. Ekspertės skaičiuoja, kad vien kanceliarinėms priemonėms papildyti ir keliems drabužiams dažnai pakanka 100–200 eurų, tačiau prireikus kuprinės, uniformos, avalynės ar kitų brangesnių pirkinių suma gali siekti 300 eurų ir daugiau.
Pirmoko krepšelis gali kainuoti apie 380 eurų
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pabrėžia, kad išlaidas dažnai labiau lemia pirkimo įpročiai nei pats kainų augimas. Rugpjūtį į krepšelį neretai patenka ne tik būtinos priemonės, bet ir nauji drabužiai, avalynė ar technologijos, kurių dar nebūtina keisti.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė taip pat pažymi, kad kanceliarinių prekių rinkoje konkurencija ir ankstyvos akcijos leidžia pasiruošti už panašią sumą kaip pernai. Vis dėlto ten, kur pasiūla mažesnė, pavyzdžiui, pratybų ar uniformų rinkoje, kainų augimas jaučiamas labiau.
„Swedbank“ skaičiavimais, pigiausias pirmoko mokyklinis krepšelis šiemet kainuoja apie 380 eurų. Į šią sumą įtraukiamos ne tik kanceliarinės prekės, bet ir kuprinė, uniforma, sportinė apranga, pratybos bei kitos būtinos priemonės.
Prekybininkai didelio pabrangimo nemato
„Maxima“ atstovė Ernesta Vareikytė teigia, kad bazinio mokyklinių prekių krepšelio kaina šiemet liko panaši kaip praėjusiais metais. „Lidl“ atstovas Antanas Bubnelis taip pat nurodo, kad pagrindinių priemonių kainos reikšmingai nepasikeitė. Jo teigimu, beveik 20 skirtingų prekių, nuo sąsiuvinių iki kuprinės, rinkinys kainuoja maždaug 23 eurus.
Reikšmingų kainų pokyčių nefiksuoja ir „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Panašiai situaciją vertina ir knygynų tinklas „Pegasas“: jo rinkodaros vadovas Tautgirdas Budrys sako, kad daugiau nei pusės mokyklinių prekių kainos išliko tokios pačios, o pabrangusių prekių kainų pokytis vidutiniškai siekia iki 2,5 proc.
Daugiau nei 10 proc. pabrango plastikiniai sąsiuvinių ir knygų aplankalai, nes padidėjo plastiko žaliavų kainos. Šiek tiek brango ir Lietuvoje gaminamos dūdelės.
Ruoštis mokyklai pradedama anksčiau
„Maxima“ didesnį mokyklinių prekių pirkėjų aktyvumą pastebi nuo pirmųjų rugpjūčio dienų, o didžiausio srauto tikisi nuo rugpjūčio vidurio. „Rimi“ skaičiavo, kad liepos pabaigoje tokių prekių paklausa buvo beveik trečdaliu didesnė nei tuo pačiu metu pernai.
„Iki“ duomenimis, aplankalų, segtuvų ir kitų kanceliarinių prekių pardavimai, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo kelis kartus.
„Lidl“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad 50 proc. tėvų planuoja išleisti panašiai kaip pernai, o 37 proc. vieno vaiko mokykliniam krepšeliui ketina skirti 101–200 eurų. Pirmiausia drabužius ir avalynę pirks 80 proc. apklaustųjų, o tik vėliau – kanceliarines priemones.
Akcijos svarbios, tačiau kokybės atsisakyti nenorima
„Rimi“ duomenimis, daugiau nei 70 proc. pirkėjų ieško geriausių pasiūlymų. „Iki“ pastebi, kad žmonės dažnai ateina su iš anksto parengtais sąrašais, tačiau kartu vertina ir prekių kokybę.
„Lidl“ atstovas sako, kad vis daugiau pirkėjų renkasi didesnes pieštukų, trintukų ar žymeklių pakuotes. Taip sumažėja vieneto kaina, o priemonių pakanka ilgesniam laikui arba keliems vaikams.
„Maxima“ ir „Rimi“, naudojantis lojalumo kortelėmis, siūlo 50 proc. nuolaidą kanceliarinėms prekėms, kai perkamos dvi ar daugiau prekių. „Maxima“ taip pat taiko 40 proc. nuolaidą vaikų aprangai ir avalynei. Panašių pasiūlymų turi ir kiti prekybos tinklai.
Tautgirdo Budrio teigimu, taupymas vis dažniau reiškia ne vien akcijų paiešką, bet ir apgalvotą pasirinkimą. Sąsiuviniams ar smulkiai kanceliarijai galima skirti mažiau, jei kokybės skirtumas nėra esminis, o daugiau investuoti į ilgaamžius daiktus, pavyzdžiui, kuprinę ar pietų dėžutę.
Ekspertės ragina pirkinius planuoti iš anksto
S. Strockytė-Varnė didžiausia klaida laiko visų pirkinių atidėjimą paskutinėms rugpjūčio dienoms. Ji rekomenduoja pirmiausia patikrinti, ką šeima jau turi namuose, susidaryti trūkstamų daiktų sąrašą ir tik tada apsipirkti.
J. Cvilikienė pataria pirkti tik tai, ko iš tikrųjų reikės, o uniformų, kuprinių ir kitų brangesnių prekių ieškoti naudotų daiktų ar bendruomenių mainų grupėse.
Abi ekspertės siūlo pirkinius paskirstyti ilgesniam laikui ir iš anksto taupyti. Kas mėnesį atidedant po 20–30 eurų, per metus galima sukaupti 240–360 eurų.
Kam skiriama 148 eurų parama?
2 BSI dydžių, arba nuo 2026 m. sausio 1 d. – 148 eurų, išmoka mokinio reikmenims įsigyti skiriama vienam mokiniui per kalendorinius metus. Į sumą įskaičiuojamas ir pirkimo pridėtinės vertės mokestis.
Parama priklauso mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją, išskyrus laisvąjį mokytoją, pagal bendrojo ugdymo arba priešmokyklinio ugdymo programą.
Pagal ministerijos informaciją, teisė į paramą atsiranda, kai vidutinės pajamos vienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio – nuo 2026 m. sausio 1 d. tai yra 349,5 euro.
Parama gali būti skiriama ir šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui nesiekia 2 VRP dydžių, arba nuo 2026 m. sausio 1 d. – 466 eurų, jeigu šeima susiduria su ligos ar nelaimingo atsitikimo pasekmėmis, neteko maitintojo, motina ar tėvas vieni augina vaiką ar vaikus, šeima augina tris ar daugiau vaikų arba bent vienas šeimos narys turi negalią.
Savivaldybių administracijos išimtiniais atvejais paramą gali skirti ir tada, kai vidutinės pajamos vienam asmeniui neviršija 2,5 VRP dydžio – nuo 2026 m. sausio 1 d. tai yra 582,5 euro.
Prašymą-paraišką dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims galima pateikti nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos reikmenims įsigyti kreiptis galima iki spalio 5 dienos.
