Nors 71-erių sulaukę žmonės dažnai renkasi ramesnį gyvenimo etapą, ukmergiškė Angelė Andrikonienė apie pensiją negalvoja. Ji vadovauja 34 parduotuvėms, restoranui ir UAB „Ukmergės duonai“, kurios akcijų turi kooperatyvas. Moteris sako neįsivaizduojanti savo darbo dienos be aukštakulnių.
Angelė pasakojo, kad yra kilusi iš Kaišiadorių rajono, tačiau Ukmergėje gyvena nuo 1975 metų. Save ji juokais vadina „meilės emigrante“, nes į šį miestą ją atsivežė vyras.
Pašnekovė atvirai prisiminė kelią, atvedusį ją į aukštas pareigas prekybos tinkle, ir paaiškino, kodėl darbo mesti neketina.
Vaikystėje teko greitai užaugti
Angelės teigimu, dabartinį jos gyvenimą iš dalies nulėmė vaikystės patirtys. Šešių asmenų šeima gyveno nelengvai, o dirbo tik tėtis.
Mergaitei visada norėjosi turėti kažką savo. Kai jai buvo 10 metų, mamos sesuo pasiėmė ją gyventi į Kauną. Ten Angelė prižiūrėjo mažąją pusseserę ir lankė vidurinę mokyklą.
Ji mano, kad mokslai Kaune suteikė tvirtus pagrindus. Nors gyventi be tėvų šalia buvo sunku, ši patirtis, jos įsitikinimu, ją sustiprino. Vėliau vienuose mokymuose Angelė išgirdo klausimą, kuo būtų tapusi, jeigu nebūtų patyrusi to, ką teko išgyventi.
Baigusi aštuonmetę mokyklą ji grįžo pas tėvus. Gerai besimokiusi mergina gavo atestatą, o pirmąjį ryšį su prekyba užmezgė pradėjusi dirbti indų plovėja pionierių stovykloje.
Vėliau Angelė mokėsi Trakų prekybos mokykloje ir dirbo suvenyrų parduotuvės vedėja. Trakuose ji sutiko būsimą vyrą, kuris vėliau ją parsivežė gyventi į Ukmergę. Ten moteris tapo universalinės parduotuvės skyriaus vedėja.
Per visus darbo metus Angelė išsiskyrė atsakomybės jausmu ir sąžiningumu. Ji stengėsi rasti bendrą kalbą su kolegomis ir juos užtarti.
Gimus dukrai, Angelė metus buvo vaiko priežiūros atostogose, o vėliau dukrą auginti perėmė jos tėvai. Grįžusi į darbą moteris suprato, kad jai trūksta žinių, todėl 1979 metais įstojo į Maskvos kooperacijos instituto Vilniaus filialą. Po penkerių metų ji baigė studijas ir gavo aukštojo mokslo diplomą.
Tuomet Angelei pasiūlė revizorės darbą viename kooperatyve. Vėliau kooperatyvams jungiantis į vieną organizaciją, ji tapo komercijos direktoriaus pavaduotoja.
Keičiantis darbo principams ir į prekybą ateinant naujoms technologijoms, Angelė nepasitraukė – ji prisitaikė. Jai padėjo ir per daugelį metų su tiekėjais užmegzti santykiai. Jie vertino jos žodį ir laikėsi susitarimų.
2005 metais buvusiam vadovui išėjus į aukštesnes pareigas, Angelei buvo pasiūlyta jį pakeisti. Nors laikui bėgant parduotuvių skaičius iš esmės liko panašus, įmonei pavyko atlaikyti konkurenciją.
