Vasarą Lietuvos oro uostuose gerokai padaugėja keliautojų, todėl Lietuvos muitinė ragina prieš atostogas ne tik susikrauti lagaminą, bet ir pasitikrinti, ką iš užsienio galima parsivežti. Nors dažniausiai pažeidimai susiję su akcizinėmis prekėmis, problemų gali kilti ir dėl mažiau akivaizdžių daiktų – laukinių gyvūnų ar augalų dalių, egzotiškų suvenyrų, augalų, maisto, vaistų ar netinkamai gabenamų augintinių.
Muitinė pabrėžia, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Dėl to prieš kelionę verta iš anksto išsiaiškinti konkrečios šalies ir Europos Sąjungos taikomus reikalavimus.
Egzotiškas suvenyras gali tapti brangia klaida
Ypatingo dėmesio, Lietuvos muitinės teigimu, reikia daiktams, pagamintiems iš CITES konvencijos saugomų laukinių gyvūnų ar augalų.
Poilsiaujant egzotiškuose kraštuose keliautojus gali sudominti koralai, kriauklių dirbiniai, iš gyvūnų kailio pagaminti daiktai ar dramblio kaulo gaminiai. Vis dėlto jų įsigijimui, išvežimui iš šalies ir įvežimui į Lietuvą gali būti taikomi tarptautiniai CITES reikalavimai.
Nors pastaruoju metu Lietuvos oro uostuose tokių pažeidimų nustatoma retai, rizika išlieka. Neturint reikiamų leidimų ar kitų dokumentų, suvenyras gali būti sulaikytas ir konfiskuotas. Muitinė pataria kilus bent menkiausiai abejonei tokio pirkinio atsisakyti ir prieš perkant įvertinti ne tik jo kainą, bet ir medžiagą bei teisėtumo reikalavimus.
Maistui iš trečiųjų šalių taikomos griežtos taisyklės
Grįžtant iš Europos Sąjungos valstybės su muitinės pareigūnais dažniausiai susidurti netenka. Tačiau iš trečiųjų šalių atvykstantiems keleiviams taikomi visoje ES galiojantys ribojimai.
Mėsą ir pieno produktus į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tik iš Norvegijos, Šveicarijos, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos, Lichtenšteino ir San Marino, o bendras jų kiekis negali viršyti 10 kilogramų.
Kūdikių maistui taikoma išimtis – jo galima įsivežti iki 2 kilogramų. Produktai turi būti originalioje, nepažeistoje pakuotėje ir tokie, kuriems nereikia šaldymo.
Ribojimai taikomi ir augalams. Nuo 2019 metų į ES be fitosanitarinio sertifikato negalima įvežti augalų ar jų dalių, įskaitant sėklas, sodinukus, vaisius ir gėles. Išimtys taikomos bananams, kokosams, datulėms, durijams ir ananasams.
Norintiems iš atostogų parsivežti augalą, vaisių ar sėklų muitinė rekomenduoja prieš kelionę pasitikrinti, ar toks daiktas apskritai gali būti įvežamas į Europos Sąjungą.
Didžiausia problema oro uostuose – cigaretės
Lietuvos muitinės duomenimis, daugiausia pažeidimų oro uostuose ir toliau nustatoma dėl netinkamai gabenamų akcizinių prekių, ypač cigarečių. Pareigūnai yra susidūrę su atvejais, kai keleiviai tabako gaminius slėpė registruotame bagaže. Vienu metu buvo sulaikytas net penkių dėžių cigarečių kiekis.
Atvykstant iš trečiųjų šalių į Lietuvą leidžiama įsivežti:
- iki 250 g rūkomojo tabako;
- iki 200 vienetų kaitinamojo tabako produktų;
- iki 50 ml elektroninių cigarečių skysčio.
Keleiviams, atvykstantiems ne oro transportu, taip pat žmonėms, dirbantiems ir (arba) gyvenantiems pasienio su trečiąja šalimi zonoje, taikomi penktadaliu mažesni tabako gaminių kiekiai.
Iš trečiųjų šalių taip pat galima įsivežti:
- iki 1 litro stipriųjų gėrimų;
- iki 2 litrų silpnesnių alkoholinių gėrimų;
- iki 4 litrų vyno;
- iki 16 litrų alaus.
Keliaujant ES viduje prekės, skirtos asmeniniam vartojimui, kiekiu neribojamos. Vis dėlto kiekviena valstybė gali nustatyti orientacinius kiekius, padedančius įvertinti, ar prekės tikrai skirtos sau, o ne prekybai. Lietuvoje tokie orientaciniai alkoholio kiekiai yra:
- 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų;
- 20 litrų spirituoto vyno, pavyzdžiui, portveino ar chereso;
- 90 litrų vyno, iš kurių ne daugiau kaip 60 litrų gali būti putojantis vynas.
Vežant daugiau, muitinės pareigūnai gali paprašyti pagrįsti, kad alkoholis ar kitos prekės skirtos asmeniniam vartojimui, o ne prekybai.
Už pažeidimus gali tekti brangiai susimokėti
Lietuvos muitinė keliautojams yra pateikusi ir papildomą vaizdinę informaciją apie lauktuvių gabenimą bei galimas sankcijas už neteisėtą saugomų rūšių vežimą.
Pažeidimu gali būti laikomas ne tik įsigytas daiktas – problemų gali sukelti ir gamtoje rastas saugomos rūšies objektas. Už tokius pažeidimus gali būti skiriama nuo 200 iki 6000 eurų siekianti bauda.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
