ELTA glaustai apžvelgia svarbiausius rugpjūčio 20-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad „Nemuno aušra“ ir jos lyderis Remigijus Žemaitaitis per Seimo bei prezidento rinkimų kampanijas šiurkščiai pažeidė įstatymus, priimdami lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių.
Tą pačią dieną apie pasitraukimą iš Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos paskelbė Oleksandras Laneckij. Toks sprendimas priimtas viešumoje kilus klausimams dėl jo sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje bei komentarų rusiškai žiniasklaidai.
Pasaulyje daugiausia dėmesio sulaukė Rusijos surengta masinė ataka prieš Ukrainą, Rumunijos naikintuvų netoli naftos gavybos platformos sunaikintas jūrinis dronas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai Iranui ekonominėmis sankcijomis.
LIETUVOS ĮVYKIAI
VRK, baigusi tyrimą, paskelbė, kad „Nemuno aušra“ 2024 metų Seimo rinkimų kampaniją finansavo juridinių asmenų aukomis ir per trečiuosius asmenis. Komisija tai įvertino kaip šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą.
Partija taip pat neteisėtai priėmė ir panaudojo per kitus asmenis sumokėtus 4,3 tūkst. eurų nario mokesčių. VRK nustatė, kad dalis šių pinigų buvo juridinio asmens lėšos. Be to, kampanija buvo finansuojama per partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių.
R. Žemaitaičiui šiurkštūs pažeidimai nustatyti dėl 2024 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo juridinių asmenų aukomis, per trečiuosius asmenis ir iš neleistinų šaltinių. R. Puchovičius Eltai teigė, kad partija VRK sprendimą ketina apskųsti teismui.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius Latvijos kolegai Andriui Kulbergui pasiūlė stiprinti Lietuvos ir Latvijos partnerystę bei kasmet rengti po du dvišalius vyriausybių susitikimus. Pasak M. Sinkevičiaus, Latvijos premjeras šiai idėjai pritarė.
Premjeras nurodė, kad bendradarbiavimas galėtų apimti ne tik transportą, gynybą ir kovą su nelegalia migracija, bet ir kultūrą bei švietimą. Jis pasiūlė svarstyti Janio Rainio vardo forumo, kuriame susitiktų abiejų šalių intelektualai ir menininkai, steigimą. Taip pat planuojama Lietuvos ambasadoje Rygoje atkurti kultūros atašė pareigybę, kurios darbuotojas rūpintųsi kultūriniais ryšiais su Latvija ir Estija.
Dokumentus dalyvauti pirmalaikiuose Seimo rinkimuose Nalšios šiaurinėje apygardoje pateikė 12 kandidatų. Vienuolika jų iškėlė politinės partijos, o savarankiškai kandidatuojantis Eduardas Vaitkus dar renka rinkėjų parašus.
Rinkimuose turėtų dalyvauti „Nemuno Aušros“ kandidatas Ignotas Adomavičius, Centro dešinės sąjungai priklausantis Giedrius Dainys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Gintautas Kindurys, socialdemokratas Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos regionų partijos atstovas Nikolajus Lebedevičius, „laisvietis“ Maksimas Paukštė ir Liberalų sąjūdžiui atstovausianti Mėta Paulauskė.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Antaną Šakalį, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Andrejų Šildiajevą, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškųjų šeimų sąjunga – Viktorą Voroniną. Pirmalaikiai rinkimai vyks lapkričio 8 dieną.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paprašyta ištirti Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos-muftiato veiklą ir galimą grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Į komitetą kreipėsi parlamentarė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Jos teigimu, nustačius, kad organizacijos veikla prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, būtų galima kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl jos išregistravimo. Parlamentarė tvirtino, kad 2019 metais ministerijos patvirtintas II-ojo muftiato įkūrimas suskaldė Lietuvos musulmonų bendruomenę.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė taip pat teigė, kad organizacija palaipsniui perima mečečių valdymą iš istorinės Lietuvos totorių bendruomenės. Esą jau perimtos Kauno ir Nemėžio mečetės, o pastarojoje kontaktiniu asmeniu nurodomas muftijus Aleksandras Beganskas. Taip pat teigiama, kad siekiama perimti 40-ties totorių kaimo mečetės kontrolę.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Oleksandras Laneckij pranešė atsisakantis LTOU valdybos nario pareigų, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl jo ankstesnių sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje bei pasisakymų rusiškai žiniasklaidai. Gavęs jo prašymą, susisiekimo ministras Juras Taminskas jį iš pareigų atšaukė.
Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad Lietuvos oro uostai valdo kritinę infrastruktūrą, todėl jų valdybos nariams taikomi itin aukšti reputacijos ir pasitikėjimo reikalavimai. J. Taminskas taip pat paskelbė valstybės tarnautojo ir nepriklausomo valdybos nario atrankas.
Dar prieš O. Laneckij pasitraukimą ministras dėl viešai paskelbtos informacijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas papildomai įvertinti aplinkybes. Į VSD ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją kreipėsi ir dalis Seimo konservatorių.
Vis dėlto prieš skiriant O. Laneckij į valdybą atlikta nacionalinio saugumo patikra neigiamų VSD vertinimų neparodė. Pats O. Laneckij viešai skelbiamus teiginius apie jį atmeta ir vadina šmeižtu. Antradienį Susisiekimo ministerija buvo nurodžiusi, kad konkursą į tris LTOU nepriklausomų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, O. Laneckij ir Mantas Šukevičius.
M. Sinkevičius teigė, kad Lietuva svarstytų Latvijos pasiūlymą tapti finansinių sunkumų patiriančios nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ dalininke, jei toks pasiūlymas būtų pateiktas. Galimos investicijos, anot premjero, turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į ekonominius, saugumo ir kitus strateginius šalies projektus.
Tarp tokių projektų jis paminėjo Klaipėdos pietinio uosto plėtrą, „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ vystymą. „airBaltic“ padėtį M. Sinkevičius Rygoje aptarė su A. Kulbergu. Latvijos premjeras taip pat iškėlė galimybę ateityje kurti bendrą Baltijos šalių oro linijų bendrovę, tačiau konkrečių pasiūlymų kol kas nėra.
„airBaltic“ skaičiuoja, kad šio žiemos sezono veiklai reikės papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos. Įmonės verslo plane taip pat numatyta pritraukti 225 mln. eurų tarpinio finansavimo likvidumui pagerinti.
Lietuvos startuolis „Guideless“, kuriantis dirbtiniu intelektu paremtą programinės įrangos mokymų ir organizacijos žinių valdymo platformą, pritraukė 1 mln. eurų ankstyvosios stadijos investiciją.
Pagrindiniu investuotoju tapo Suomijos rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“. Taip pat investavo „Firstpick VC“, „Vinted“ grupės vadovas Thomas Plantenga, „Vinted Go“ vadovas Vytautas Atkočaitis ir „Vinted“ bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas.
Lėšas „Guideless“ skirs produkto tobulinimui, komandos plėtrai ir veiklos vystymui Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos rinkose bei JAV. Įmonės technologija, pasitelkdama DI, fiksuoja darbuotojų veiksmus programinėje įrangoje ir automatiškai sukuria mokomąją medžiagą bei instrukcijas.
Pirmoji platformos versija rinkoje pasirodė praėjusių metų pabaigoje. Šiuo metu ji turi daugiau nei 3 tūkst. vartotojų ir klientų 15-oje rinkų.
Valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė pradėjo tyrimą dėl pirmadienį Radviliškio geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjusių trijų tuščių „LTG Cargo“ vagonų. LTG Korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas incidentą įvertino kaip mažai reikšmingą, pabrėždamas, kad traukinių eismas dėl jo nesutriko.
Pagal pirminę informaciją, vagonai galėjo nuriedėti atliekant manevravimo darbus. Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad didesnis procesų automatizavimas ir mažesnis žmogiškojo faktoriaus vaidmuo galėtų padėti užkirsti kelią tokiems įvykiams, tačiau tam nepakanka lėšų.
Šiemet užfiksuota ir daugiau panašių atvejų: gegužės pradžioje Gudžiūnuose nuo bėgių nuriedėjo trys skaldą vežę vagonai, o Jiesioje, Kauno rajone, – lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Vilniaus apygardos teismas dar šešiems mėnesiams pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus nekilnojamajam turtui. Sprendimas priimtas rašytinio proceso tvarka, šalims posėdyje nedalyvaujant.
Teismas nurodė, kad ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma toliau, siekiant užtikrinti civilinių ieškinių dėl galimai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Prokuratūra anksčiau skelbė, kad byloje pateikti civiliniai ieškiniai.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigia, kad seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius yra pažadėjęs nukentėjusiesiems atlyginti žalą. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Byloje yra 11 nukentėjusiųjų. Nusikaltimų metu jiems buvo nuo 12 iki 18 metų, tačiau dabar visi jie yra pilnamečiai. Teismai nukentėjusiesiems nuo seksualinių nusikaltimų priteisia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei advokatų išlaidas.
Kauno apygardos teismas antrą kartą šiemet atmetė už korupciją kalinčio buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymą būti lygtinai paleistam. Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad jis anksčiau į laisvę išleistas nebus.
Viena svarbiausių priežasčių – teismo vertinimu, R. Kurlianskis nepakankamai kritiškai vertina savo korupcinius nusikaltimus. Nuteistasis vis dar linkęs mažinti savo atsakomybę, kai kuriuos veiksmus aiškinti kaip tuo metu įprastą praktiką ir nepakankamai suvokia nusikaltimų žalą visuomenei bei pasitikėjimui valstybės institucijomis.
Teismas konstatavo, kad jo elgesio ir mąstymo pokyčiai nėra pakankami. R. Kurlianskis buvo sutikęs, kad išėjus į laisvę jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ir tektų dėvėti apykoję, tačiau tai teismo neįtikino.
R. Kurlianskis nuteistas už penkias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba poveikiu ir papirkimu. Jos buvo padarytos sąmoningai, jam einant vadovaujamas pareigas ir siekiant palankių politinių sprendimų.
Teisėjai taip pat atsižvelgė į tai, kad neatlikta bausmės dalis išlieka reikšminga – kiek daugiau nei dveji metai. Bausmės laikas baigiasi 2029 metų gegužę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutiniame verdikte konstatavo, kad politinės korupcijos byloje padarytais nusikaltimais buvo daroma įtaka valstybės ekonomikai ir sąžiningai konkurencijai, taip pat neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Rusija surengė masinę naktinę ataką prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį. Per ją žuvo mažiausiai 15 žmonių, daugiau kaip 40 buvo sužeista. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Kyjive ir regione apgadinta 30 gyvenamųjų namų, mokykla, vaikų ligoninė ir vaikų darželis.
V. Zelenskis ataką pavadino viena ciniškiausių, kruopščiausiai suplanuotų ir didžiausio masto nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis nurodė, kad puolimas truko beveik devynias valandas.
Ukrainos prezidentas dar kartą paragino Vakarų partnerius padėti tiekti perimančiąsias raketas „Patriot“ sistemoms. Penktadienis Ukrainos sostinėje paskelbtas gedulo diena.
Rumunijos naikintuvai prie jūrinio dujų projekto „Neptun Deep“ sunaikino jūrinį droną. Gynybos ministerijos duomenimis, 6.28 val. vietos ir Lietuvos laiku jį už kelių šimtų metrų nuo jūroje plėtojamo projekto aptiko komercinis laivas.
Rumunijos gynybos ministras Radu Miruta teigė, kad dronas buvo prikrautas sprogmenų ir atkeliavo ne iš Ukrainos. Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas dėl incidento apkaltino Rusiją.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė stiprėjančią grasinimų kampaniją prieš Europos Sąjungos nares, tačiau nenurodė, kas, jos vertinimu, atsakingas už šį konkretų įvykį.
Rumunijos vyriausybė pranešė, kad „Neptun Deep“ šiuo metu dirba šimtai žmonių, o dujų gavybą planuojama pradėti 2027 metais. Ketvirtadienį Rumunija taip pat paskelbė apie po Rusijos smūgių Ukrainai šalies teritorijoje nukritusį bepilotį orlaivį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pradedantis plataus masto kampaniją prieš Irano ekonomiką. Šalims, kurios padeda Islamo Respublikai arba palaiko su ja verslo ryšius, jis pagrasino didžiulėmis bausmėmis, tačiau nenurodė nei jų pobūdžio, nei galimų taikinių.
D. Trumpas išskyrė sritis ir priemones, kurioms, jo teigimu, turi būti nedelsiant užkirstas kelias: naftos kontrabandą, grynųjų pinigų perlaidas, keityklas, laivų registrus ir fiktyvias įmones.
Iranas šiuos JAV prezidento grasinimus ekonominiu karu griežtai atmetė. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad toks pareiškimas skirtas nukreipti dėmesį nuo pačių JAV problemų, įskaitant istoriškai aukštą šalies skolą. D. Trumpo pareiškimą sukritikavo ir didžiausia Irano prekybos partnerė Kinija.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
