Rugsėjis sodyboje dažnai primena apie besibaigiančią vasarą. Dar galima skinti paskutinius pomidorus, užuosti nupjautos žolės kvapą ir matyti ant obelų nokstančius vėlyvuosius obuolius, tačiau rytai tampa vėsesni, vakarai trumpėja, o gamta pamažu ruošiasi žiemai.
Rudenį verta užsukti į medelyną
Šis metas tinkamas įvertinti, kokių vaismedžių ar vaiskrūmių trūksta sodyboje, ir apsilankyti medelyne. Daugeliui augalų ruduo palankus sodinti: dirvoje dar išlikusi vasaros šiluma, nebėra didelės vasaros kaitros, o lietūs dažnai padeda palaikyti šaknims reikalingą drėgmę.
Jeigu sodinukas tinkamai pasirinktas ir pasodintas, iki žiemos jis gali pradėti leisti naujas šaknis. Pavasarį toks augalas pradeda augti ne visiškai nuo nulio, nes jau būna spėjęs prisitaikyti prie naujos vietos.
Vis dėlto rudeninis sodinimas turi būti apgalvotas. Ne visos veislės vienodai atsparios Lietuvos žiemoms, o tinkamą vietą reikia parinkti kiekvienam augalui. Net ir geras sodinukas gali neprigyti, jeigu bus įkastas per giliai, pasodintas į nuolat šlapią dirvą arba neapsaugotas nuo žvėrių.
Šiltas dirvožemis padeda šaknims
Vienas svarbiausių rudens sodinimo pranašumų – dar šilta žemė. Nors oro temperatūra rugsėjį mažėja, dirvožemis šilumą išlaiko ilgiau. Be to, saulė nebekaitina taip intensyviai kaip vasarą, todėl iš lapų ir jaunų augalo audinių išgaruoja mažiau vandens. Įprastai drėgmės dirvoje taip pat pakanka, jei ruduo nebūna neįprastai sausas.
Tokiomis sąlygomis šaknys gali toliau augti, nors antžeminė augalo dalis jau ruošiasi ramybės laikotarpiui. Todėl prieš žiemą pasodintas medelis turi galimybę bent iš dalies įsitvirtinti.
Pavasarį skirtumas taip pat gali būti reikšmingas. Tuo metu naujai pasodintas vaismedis pirmiausia turi atkurti šaknų sistemą, o tik po to gali aktyviau auginti ūglius. Rudenį pasodintas sodinukas, jei jo šaknų nepažeidžia žiema, vegetaciją pavasarį gali pradėti užtikrinčiau.
Svarbu neapsirikti manant, kad sodinti galima visą rudenį. Medeliui reikia spėti prigyti iki ilgalaikio dirvos įšalo. Lietuvos sąlygomis daugeliui vaismedžių tinkamas laikotarpis dažnai prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki spalio, tačiau tikslią datą lemia oro sąlygos, dirvos būklė ir konkretus augalas. Jei numatomos stiprios šalnos, žemė jau šlapia ir šalta arba sodinukas ypač jautrus žiemai, sodinimą geriau nukelti į pavasarį.
Vietos pasirinkimas gali nulemti rezultatą
Prieš įsigyjant vaismedį verta apžiūrėti visą sklypą. Nuo parinktos vietos dažnai priklauso, ar po kelerių metų medis bus derlingas, ar augs silpnai ir nuolat sirgs.
Vaismedžiams paprastai būtina saulė. Gerai apšviestas vainikas sudaro palankesnes sąlygas vaisiams nokti ir medžiui sukaupti maisto medžiagų. Dėl to sodui netinka vieta giliai medžių šešėlyje ar šiaurinėje aukšto pastato pusėje.
Tačiau visiškai atvira vieta taip pat nėra ideali. Žiemos vėjai gali išdžiovinti jauną medelį, o staigūs temperatūros pokyčiai jam ypač pavojingi. Dažnai geriausia rinktis nuo vyraujančių vėjų šiek tiek apsaugotą vietą.
Ne mažiau svarbus ir vandens režimas. Kai kuriose sodybos vietose po lietaus vanduo ilgai neužsilaiko, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad sąlygos tinkamos vaismedžiui. Šaknims reikia ne tik drėgmės, bet ir oro, todėl nuolat permirkęs dirvožemis gali lemti silpną augimą ar net medžio žūtį.
Ypač atidžiai vietą reikėtų parinkti kriaušėms, vyšnioms, trešnėms ir slyvoms, nes jos prastai auga užmirkstančiame grunte. Jei sklype dirva sunki ir molinga, o gruntinis vanduo slūgso aukštai, vaismedžiams geriau parinkti aukštesnę vietą arba įrengti pakeltą sodinimo plotą.
