Valstybės kontrolei paskelbus, kad ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo sistema nebespėja laiku patenkinti kariuomenės poreikių, prezidentas Gitanas Nausėda paragino kuo skubiau šalinti nustatytus trūkumus.
Šalies vadovas penktadienį žurnalistams teigė turintis pripažinti, kad auditas atskleidė sistemines problemas, kurias būtina taisyti. Nors, pasak jo, institucija nenustatė tragediją galinčių lemti aplinkybių, išryškinti trūkumai yra esminiai ir turi būti pašalinti kuo greičiau.
G. Nausėda pabrėžė, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis su krašto apsauga susiję projektai negali būti įgyvendinami pernelyg ilgai. Prezidentas taip pat akcentavo, jog visuomenei svarbu matyti, kad valstybės lėšos naudojamos optimaliai.
Siūlo iš naujo įvertinti sprendimų priėmimą
Valstybės kontrolė auditavo 2021–2025 metų krašto apsaugos sistemos ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus. Audito metu nustatyta, kad per dvejus metus neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje padidėjo 2,5 karto.
Įsigijimų sistemai laiku reaguoti į kariuomenės poreikius trukdo tiek vidinės, tiek išorinės priežastys.
Prezidento vertinimu, būtina peržiūrėti sprendimų priėmimo algoritmus. Jis teigė, kad sistemoje yra daug netvarkos, dėl kurios neretai neaiškiai apibrėžiama atsakomybė arba pernelyg ilgai užtrunka kelias nuo poreikio nustatymo iki jo patenkinimo. Tai esą taikytina kariuomenės amunicijos, įrangos ir kitų reikmių įsigijimams.
Audito duomenimis, nors finansavimas augo, neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. 2025 metais.
Į Valstybės kontrolės išvadas reaguojanti Krašto apsaugos ministerija rudenį Vyriausybei planuoja pateikti įstatymų projektus. Jais būtų siekiama sudaryti sąlygas ginkluotę ir karinę įrangą įsigyti greičiau.
Lietuva šių metų biudžete gynybai numačiusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, arba maždaug 4,8 mlrd. eurų. Šalies pareigūnai teigia, kad kitąmet gynybai turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
