Teisingumo ministerija nepritarė siūlymui administracinėmis priemonėmis riboti tėvų, vengiančių išlaikyti savo vaikus, teises. Tačiau pati ministerija siūlo tobulinti kitus teisės aktus, kad už vaikų neišlaikymą teisti asmenys negalėtų turėti medžioklinių ginklų.
Ministerija perspėja dėl atsakomybės dubliavimo
Teisingumo ministerija parengė neigiamą išvadą Seimo nario D. Razmislevičiaus pateiktoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Jomis siūlyta vaikų išlaikymo nemokantiems tėvams atimti teisę vairuoti automobilius ir laivus, neleisti įsigyti mėgėjų žvejybos leidimų, taip pat įgyti ir laikyti medžioklei skirtus ginklus.
Ministerijos vertinimu, toks reguliavimas dubliuotų Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, kuriame jau numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.
Institucija nurodo, kad atsakomybė už šios pareigos nevykdymą Baudžiamajame kodekse yra išsamiai reglamentuota, o jos taikymo ribas yra apibrėžusi teismų praktika. Todėl papildomos administracinės sankcijos už tą pačią veiką galėtų sukelti nepagrįstą baudžiamosios ir administracinės atsakomybės konkurenciją, sumažinti teisės aktų aiškumą ir sistemiškumą. Be to, tai esą reikštų atsakomybės sušvelninimą.
Seimas gegužę po pateikimo pritarė D. Razmislevičiaus siūlymui papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą. Pagal jį teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo vengiantis vykdyti asmuo galėtų netekti teisės vairuoti transporto priemones ir vidaus vandenų transportą, medžioti, gauti mėgėjų žvejybos leidimą bei įgyti ir laikyti medžioklei skirtus ginklus.
Teisingumo ministerija taip pat pažymi, kad specialioji teisė gali būti atimama tada, kai administracinis nusižengimas padaromas naudojantis ta teise. Vengimas vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, ministerijos nuomone, tokia veika nelaikytinas.
Dėl šios priežasties siūlymas esą nėra teisiškai pagrįstas ir neatitinka Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų administracinio poveikio priemonių taikymo sąlygų.
Ministerija taip pat suabejojo siūlymais vaikų neišlaikantiems tėvams neleisti turėti medžioklinių ginklų ar gauti žvejybos leidimų. Jos vertinimu, tokie ribojimai būtų sistemiškai nepagrįsti, neatitiktų teisėkūros aiškumo ir teisės normų nuoseklumo principų, taip pat keltų proporcingumo ir lygiateisiškumo klausimų.
Vis dėlto Teisingumo ministerija siūlo tobulinti Seimui pateiktus Medžioklės, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimus. Juose būtų numatyta, kad už vaikų neišlaikymą teisti asmenys negalėtų turėti medžioklinių ginklų, jiems nebūtų išduodami leidimai medžioti, o jau išduoti leidimai būtų panaikinami.
Parlamentaras ragina ministerijos išvadą atmesti
D. Razmislevičius viliasi, kad Seimas į Teisingumo ministerijos poziciją neatsižvelgs. BNS jis sakė, kad vaikų neišlaikymo problema yra didelė, todėl ją būtina spręsti. Parlamentaras priminė, jog pateikimo stadijoje jo siūlymui pritarė nemaža dalis Seimo narių.
Politiko teigimu, pajamas slepiantys alimentų nemokantys asmenys galiausiai tampa našta valstybei. Negavę pensijos ar kitų pajamų, jie esą vėl kreiptųsi į valstybę, kuri turėtų juos išlaikyti.
D. Razmislevičius ministerijos argumentą, kad už vaikų išlaikymo vengimą jau taikoma baudžiamoji atsakomybė, vadina nepagrįstu. Jo vertinimu, Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis praktikoje neveikia ir yra tarsi pasityčiojimas iš vaikų bei su jais likusių vienišų tėvų.
Parlamentaras teigė jau pateikęs Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria būtų griežtinama atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką. Šiuo metu už tokią veiką gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. D. Razmislevičius siūlo atsisakyti viešųjų darbų ir baudų.
Jo įsitikinimu, administracinė atsakomybė galėtų būti veiksmingesnė už dabartinę Baudžiamojo kodekso nuostatą. Parlamentaras ją vertina kaip tarpinę priemonę, kuri leistų žmogui išspręsti susidariusią situaciją, nesukeliant baudžiamosios atsakomybės pasekmių.
D. Razmislevičius taip pat teigė, kad vairuotojo pažymėjimo sustabdymas kai kuriuos skolininkus paveiktų labiau nei reali kalėjimo bausmė. Jis nurodė, kad panašios administracinės priemonės veikia Latvijoje ir kitose šalyse, o Lietuvoje, jo nuomone, šiuo klausimu pernelyg ilgai delsiama.
„Sodros“ duomenimis, birželį daugiau nei 31 tūkst. savo vaikų neišlaikančių asmenų buvo šios institucijos skolininkai. Bendra jų skola valstybei siekė 188 mln. eurų.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė Asta Stanišauskaitė nurodė, kad vasaros pradžioje antstoliai ieškojo maždaug 100 tūkst. vaikų priteistų alimentų. Laiku nesumokėtų išlaikymo išmokų skola siekė 204,5 mln. eurų.
Anot jos, alimentų dažniausiai nemoka 35–50 metų vyrai, neturintys oficialių pajamų arba darbo užmokestį gaunantys į užsienio sąskaitas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
