Artėjant naujam šildymo sezonui, gyventojams gali tekti mokėti daugiau. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad svarbiausiu kainas lemiančiu veiksniu taps biokuras, per metus pabrangęs maždaug 30 proc.
Jo skaičiavimu, apie 60 kv. metrų ploto bute sename, nerenovuotame daugiabutyje vidutinė mėnesio šildymo sąskaita gali padidėti nuo maždaug 115 iki 150 eurų. Toks būstas pasirinktas kaip pavyzdys vertinant galimas gyventojų išlaidas, o praėjusį sezoną jo šildymas vidutiniškai kainavo apie 115 eurų per mėnesį.
V. Lukoševičius Eltai sakė, kad šiemet sąskaita gali siekti 150 eurų. Jo teigimu, biokuras šiuo metu yra gerokai brangesnis nei prieš metus, o ši tendencija, tikėtina, išliks ir toliau darys didžiausią poveikį šilumos kainoms.
Vis dėlto galutinė suma priklausys ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo žiemos orų. Jei šaltasis sezonas bus šiltesnis, brangesnio biokuro įtaka gyventojų išlaidoms būtų mažesnė.
LŠTA vadovas pažymėjo, kad esant klimatui, panašiam į praėjusią žiemą, šildymo sąskaitos galėtų būti labai panašios į pernykštes.
V. Lukoševičius taip pat įvertino diskusijas dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimo. Jo nuomone, taikyti ją visiems gyventojams nebūtų teisingiausia.
Jis aiškino, kad daugiabučių gyventojai negali savarankiškai reguliuoti šildymo, todėl anksčiau lengvata padėdavo jiems apmokėti sąskaitas. Tačiau, LŠTA prezidento vertinimu, suteikti tokią lengvatą visiems be išimties taip pat nebūtų tinkamas sprendimas.
Asociacija siūlė PVM lengvatą taikyti ne visam suvartotam šilumos kiekiui, o tik nustatytai jo daliai per mėnesį – maždaug 100 ar keliems šimtams kilovatvalandžių (kWh).
Toks modelis, anot V. Lukoševičiaus, būtų palankesnis mažesnių ir energiškai efektyvesnių būstų gyventojams bei skatintų daugiabučių renovaciją. Tačiau šiuo metu šis pasiūlymas nėra svarstomas.
ELTA skelbė, kad energetikos ministras Lukas Savickas penktadienį nurodė: PVM lengvatos šildymui grąžinimas šiuo metu nėra įtrauktas į politinę darbotvarkę.
LŠTA vadovas taip pat mano, kad Energetikos ministerijos svarstomi ilgalaikiai dujų kontraktai, susieti su JAV „Henry Hub“ indeksu, centralizuoto šildymo kainoms reikšmingos įtakos neturėtų.
Jo teigimu, toks sprendimas būtų aktualesnis individualių namų, šildomų dujomis, gyventojams. Centralizuoto šildymo sistemoje daugiau nei 90 proc. kuro sudaro vietiniai ištekliai – biokuras ir komunalinės atliekos, o dujos naudojamos tik itin šaltais laikotarpiais.
Gamtinių dujų dalis centralizuotos šilumos gamyboje nesiekia 9 proc. ir, pasak V. Lukoševičiaus, kasmet mažėja.
