Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteisti asmenys gali pretenduoti į lygtinį paleidimą, politikai ragina stiprinti vaikų apsaugą. Jie pabrėžia, kad vien ilgesnės ar griežtesnės bausmės problemos neišspręs. Tuo metu Generalinė prokuratūra Teisingumo ministerijai jau pateikė siūlymą sugriežtinti lygtinio paleidimo tvarką daliai tokių nuteistųjų.
Birželio 11 dieną KT konstatavo, kad Bausmių vykdymo kodekso (BVK) nuostata, visiškai neleidusi lygtinai paleisti už nusikaltimus prieš nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą nuteistų asmenų, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Teismo vertinimu, absoliutus draudimas užkerta kelią individualiai įvertinti nuteistojo situaciją. Be to, tokiems asmenims nebuvo galima taikyti probacijos priemonių, skirtų pakartotinio nusikalstamumo rizikai mažinti.
Ši byla nagrinėta gavus individualų už paauglių seksualinį išnaudojimą kalėjusio buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio skundą. Jo advokatas po sprendimo pareiškė, kad lygtinio paleidimo galimybė atsiveria visiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistiems asmenims.
Prokuratūra siūlo keisti lygtinio paleidimo taisykles
Generalinė prokuratūra pranešė liepą kreipusis į Teisingumo ministeriją dėl BVK pakeitimų. Siūloma numatyti, kad lengvesnė lygtinio paleidimo tvarka nebūtų taikoma daliai už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistų asmenų.
Dabar lengvesnės sąlygos netaikomos žmonėms, nuteistiems už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus. Tačiau ši taisyklė neapima kai kurių asmenų, nuteistų už apysunkius seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.
Prokuratūra siūlo išimtį išplėsti ir apysunkius nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui padariusiems asmenims.
Generalinės prokuratūros teigimu, toks BVK pakeitimas padėtų veiksmingiau apsaugoti nepilnamečius, nes didesnį pavojų keliančiai nuteistųjų grupei neleistų pasinaudoti švelnesnėmis lygtinio paleidimo sąlygomis.
Teisingumo ministerija pasiūlymą šiuo metu vertina. Jis bus nagrinėjamas kartu su Lietuvos kalėjimų tarnybos siūlomais BVK pakeitimais.
Sprendimas dėl paleidimo turėtų būti priimamas individualiai
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys liberalas Vitalijus Gailius pabrėžia, kad KT sprendimas savaime nereiškia nuteistųjų paleidimo. Kiekvienas atvejis, jo teigimu, turi būti motyvuotai išnagrinėtas atskirai.
Politikas mano, kad sistema turi sudaryti sąlygas nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Jei kyla abejonių dėl paleidimo, galutinį vertinimą papildomai galėtų atlikti teismas.
V. Gailius teigė sunkiai įsivaizduojantis, kad komisija, matydama penkis kartus teistą pedofilą, atlikusį dalį bausmės, galėtų pagrįstai nuspręsti, jog šis žmogus pasitaisė.
Politikai: vien bausmių griežtinimas nuo nusikaltimų neapsaugos
Seimo TTK narė demokratė Agnė Širinskienė pabrėžia, kad didesnės bausmės nėra pagrindinė priemonė, galinti užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams ar jų kartojimuisi.
Jos teigimu, vien sankcijos, ypač kalbant apie latentinius ir sunkiai atskleidžiamus nusikaltimus, negali užtikrinti pakankamos apsaugos.
Konservatorė Agnė Bilotaitė taip pat išskyrė bausmės neišvengiamumą. Anot jos, svarbios ir prevencinės priemonės, kurios padėtų užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.
Raginama daugiau dėmesio skirti nukentėjusiesiems
V. Gailiaus vertinimu, problema slypi ne vien sankcijų griežtume. Apie seksualinius nusikaltimus dažnai ilgai nepranešama, todėl baudžiamoji teisė įsitraukia tik tuomet, kai nusikaltimas jau tampa žinomas.
Politikas ragina sudaryti seksualinio smurto aukoms sąlygas pranešti apie patirtą smurtą ir rimtai vertinti jų parodymus. Jo teigimu, aukas būtina gerbti ir jomis tikėti.
V. Gailius taip pat abejojo, kad ilgus metus trunkantys seksualiniai nusikaltimai gali likti visiškai nepastebėti aplinkinių. Kalbėdamas apie galimą kunigo pedofilijos atvejį, kai nusikaltimai galėjo būti daromi kelis dešimtmečius, jis teigė, kad 23 metus trukusi tyla rodo nebaudžiamumo problemą.
A. Bilotaitė savo ruožtu akcentavo vaikų švietimą. Jos nuomone, vaikams reikėtų daugiau pasakoti apie seksualinį smurtą, asmenines ribas ir būdus pranešti apie netinkamą elgesį.
Siūloma neleisti nusikaltėliams grįžti pas aukas
A. Bilotaitė ragina ieškoti teisinių sprendimų, kurie užkirstų kelią seksualinius nusikaltimus padariusiems asmenims atsidurti šalia savo aukų.
Politikė atkreipė dėmesį į situacijas, kai nuteistieji galėdavo grįžti į namus, kuriuose gyvena nukentėjęs vaikas. Jos vertinimu, valstybė turi rasti teisines priemones, kad tokie atvejai nepasikartotų, ir nacionaliniu lygmeniu padaryti viską pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugai.
Diskutuojama apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų registrą
Tarp papildomų vaikų apsaugos priemonių svarstoma ir seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų registro idėja.
A. Širinskienės manymu, tėvams galėtų būti suteikta galimybė pasitikrinti, ar jų aplinkoje arba bendruomenėje nėra už pedofiliją nuteistų žmonių. Įsigaliojus galimybei tokius asmenis lygtinai paleisti, tėvai galėtų sužinoti ir apie anksčiau iš įkalinimo įstaigų paleistus nuteistuosius.
V. Gailius pareiškė palaikantis bet kokias priemones, kurios padėtų apsaugoti vaikus.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
